Internetinis žurnalas "Vakarų Lietuvos medicina" paprašė atsakyti į 17 m. merginos klausimą apie pasitikėjimą savimi.  Atsakydama į jos klausimą pateikiau refreimingo techniką, kurios pagalba galima ir nepatinkančiuose dalykuose pamatyti šviesių pusių.

Klausimas. Esu savimi nepasitikinti ir nepatenkinta. Esu labai rami, tyli, mokykloje bijau šnekėti net su vaikinais. Pastebėjau, kad netraukiu nė vieno vaikino, nes esu per daug tyli, rami. Ar gali būti,  kad tokia visada būsiu, ar tik einant laikui išdrąsėsiu ir pasikeisiu? Inga, 17 m.

Sveika, Inga, kelis kartus įdėmiai perskaičiau tavo trumputį laišką. Girdžiu, kad save vadini ramia ir tylia, manai, kad tai tau trukdo būti patrauklia vaikinams. Dar supratau, kad tau trūksta pasitikėjimo savimi, savęs tokios, kokia esi, priėmimo.

Klausimus išgirdau kelis, nors parašei tik vieną: „Ar gali būti?..“  Mano mokytojas profesorius S. Kovaliovas į taip prasidedančius klausimus visada atsako: „Gali!“.  Iš tiesų gali būti, kad ir toliau išliksi tyli, išoriškai rami (o viduje įsitempusi), nepatenkinta savimi. Yra daug suaugusių žmonių, net tokių, kuriems į galvą žilė beldžiasi, o jie taip ir neišmoko bendrauti.  Visai realus ir kitas variantas, kad tu pasikeisi, tapsi drąsesnė. Ir tokių pavyzdžių, kai žmonės kryptingai dirbo su savimi, ugdėsi norimus bruožus ir pasiekė išsikeltus tikslus, yra daug.

Tačiau laiške girdžiu ir žodžiais neišsakytus tavo klausimus: kaip patikti vaikinams? Kaip tapti pasitikinčia savimi? Kaip pamilti save?  Ir šie klausimai yra susiję.

Skaityti toliau >>>>>>

Apie sekso vaidmenis kalbėjomės su svetainės "Karjera ir sveikata" žurnaliste.

Grožio kultas vyravo visais laikas, skyrėsi tik grožio supratimas. Graži, seksuali, geidžiama – kas nenorėtų tokia būti? Seksas ir seksualumas – žodžiai, kurie labiausiai pritraukia skaitytojų, žiūrovų dėmesį. Apie tai kalbamės su neurolingvistinės psichoterapijos konsultante Linga Švaniene.

Kas yra seksualumas? Ar tai aptempti drabužiai, ar tam tikras makiažas, o gal tam tikros kūno formos?

Pirmiausia atsiliepsiu į jūsų pastebėjimą, kad žodžiai „seksas“ ir „seksualumas“ labiausiai pritraukia skaitytojų dėmesį. Kodėl taip yra, atsakymas paprastas – draudžiamas vaisius saldus, o labai draudžiamas – labai saldus. Čia jau pasistengė mamytės, tėveliai, močiutės, seneliai, mokytojai… Ne taip retai pasitaiko, kad griežtos ir intensyvios gimdytojų pastangos apsaugoti vaikus nuo sekso būtent ir paskatina ankstyvas santuokas „dėl reikalo“. Įsivaizduoju, kad ir šio straipsnio skaitytojai žino ne vieną tokį atvejį.

Bet grįžkime prie seksualumo. Žvilgtelkime į „Wikipediją“: Seksualumas (lot. sexualis – susijęs su lytimi, seksu) – tai sąvoka, apimanti su lytimi ir seksu susijusius jausmus, artimumą (intymumą) ir elgesį tarp žmonių. Seksualumas dažnai yra tam tikra meilės, simpatijos ar dėmesio patraukimo forma: tam tikra apranga, elgsena, šukuosena, bendravimo būdas, meno kūriniai ir kt.

Iš čia matome, kad jūs visiškai teisi, paminėdama aptemptus drabužius, makiažą kaip seksualumo išraišką. Natūralu, kad tiek vyrai, tiek moterys siekia patraukti priešingos lyties atstovų dėmesį. Nesvarbu, kokiais rakursais žiūrėtume į žmogų, turėdamas fizinį kūną, jis yra biologinė būtybė, kurios brandiems atstovams daro įtaką vyriški arba moteriški hormonai. Vyriški hormonai skatina agresyvumą, siekimą išplatinti savo genetinę medžiagą kaip įmanoma plačiau. O moteriški hormonai suteikia savybes, užtikrinančias, kad bus rūpinamasi gimusiais vaikais.

Kita vertus, žmogus yra ir socialinė būtybė, kurios bendroji gerovė susipina iš įvairių reikšmingų dalykų. Pagal prof. Sergejų Kovaliovą, žmogaus gerovė priklauso nuo penkių pagrindinių dalykų: sveikatos, santykių su kitais, pasitenkinimo meilės/sekso srityje, savirealizacijos darbe ir pakankamo materialinio apsirūpinimo. Kaip matome, meilės ir sekso įtaka žmogaus gerovei turi svarbią reikšmę.

Skaityti toliau >>>

Pastaruosius metus, kai psichoterapijos mokymasis ir praktika užliejo visus įmanomus laisvalaikio plyšius, visiškai apleidau fizinę kultūrą - iki tol lankytus taiči užsiėmimus, arabiškus šokius ar aerobiką.  Maldavau savo kūno šiek tiek pakentėti, žadėdama skirti dėmesį ir laiką, kai tik atsidėsiu savo individualiai veiklai.

Ir štai šis laikas atėjo.  Vakar, pildydama savo pažadą sau, kyštelėjau nosį į sporto klubo salę, vakare sudalyvavau taiči treniruotėje, Be to matomiausioje vietoje pasidėjau Maiklo Džodžo knygą "Kūno skulptūra.  Kaip nulipdyti savo kūną per 6 savaites".  M.Džordžas, Holivudo aktorių treneris, sukūrė ekspres technologiją, kuri taupydama laiką viename pratime apjungia rytų kovos, vakarų filosofijos, klasikinius aerobikos ir jėgos pratimus, gydomąją gimnastiką, palengvintas jogos technikas ir kitus dalykus.  Be abejo visa tai derinama su subalansuotu maitinimusi.

Knyga pateikia ekspres technologijas, tačiau vien jų rezultato pasiekimui neužtenka.  Reikia dar noro ir valios. Štai čia ir stabtelėjau.  Ar iš tiesų man reikia tobulo kūno?  Mano ūgis - 174 cm, svoris - 69 kg. nei fotografuotis, nei filmuotis neketinu.  Pasitikėjimą savimi turiu.  Jei kartais savivertė smukteli, tai pasinaudoju psichotechnikomis, kurių žinau daug.

Tačiau Maiklą Džordžą jau pradėjau studijuoti - čia daug dėmesio skiriama, kaip didinti ir palaikyti motyvaciją, kaip pasirengti psichiškai.  Šitai labai svarbu bet kokiame judėjime link norimų tikslų.  Įskaitant ir lieknėjimą.

O dabar kviečiu visus pagalvoti, kokie yra pokyčių etapai.  Bent aš įvardinčiau tris: "noriu, bet atidėlioju", "ryžtuosi ir darau", "pasiekiu norimą rezultatą".

Maiklas Džordžas išskiria šešias pasikeitimo stadijas: 1/ neigimas, kai problemos  nematoma (mano nuomone, čia dar nėra keitimasis, bet tokia būsena tikrai yra); 2/ ketinimas, kai pradedama rimtai galvoti, kad reikia kažką daryti (daugybė žmonių toliau šios stadijos ir nenueina); 3/ pasirengimas, kai nustatoma data, nuo kada bus pradetas keitimasis (pažįstama...  Nuo pirmadienio...  Nuo kito mėnesio...  Nuo Naujų metų...) 4/ veiksmas, kai imamasi realiai keisti žalingus įpročius (savo kailiu žinau, kad šis etapas reikalauja daug valios pastangų, pasiryžimo); 5/ stabilizacija, kai pasiekti rezultatai įtvirtinami (vaje, kaip aš galėjau nepaminėti tokio svarbaus etapo!); 6/ užbaigimas, kai žalingi įpročiai tampa nebeaktualūs (čia tai tikrai galutinis  norimas tikslas).

Šiam kartui tiek.  Jei dar rasiu ką įdomaus (žinau, kad tikrai rasiu) ir turėsiu noro pasidalinti, pasidalinsiu.    

Kurske (Rusija), kur gyvena viena iš mano klienčių, kelias dienas dėl blogo oro internetas dirba su trikdžiais.  Dėl blogo ryšio šios dienos konsultaciją  teko atidėti kitam kartui.  Naudodamasi atsiradusiu laisvu laiku, papasakosiu apie įsitikinimų žemėlapius ir apie galimus atradimus, pakeitus pasenusius įsitikinimus naujais.

Žmogaus įsitikinimai – tai kelrodžiai ženklai, leidžiantys geriau orientuotis gyvenime ir jaustis saugiai.  Įsitikinimų visuma sudaro žmogaus gyvenimo žemėlapį.  Natūralu, kad su žemėlapiu gyventi patogiau.  Tačiau bėda tame, kad dauguma kelių jame nupiešti dar tada, kai buvome maži vaikai.  Daugybę kelio ženklų padėjo sustatyti tėvai. 

Visa tai tam tikru laiku buvo naudinga.  Tačiau žmogus užaugo.  Pasikeitė laikmetis.  O žemėlapis pasąmonėje liko pirminis.  Tai pradeda trukdyti gyventi efektyviai ir laimingai.  Tarytum vaikšiotume po miestą, sekdami prėjusiame amžiuje sudarytą miesto planą. 

Ką daryti?  Kaip pakeisti dar vaikystėje tvirtai užsifiksavusius pasąmonėje įsitikinimus?  Kartais tai pavyksta savaime.  Kur kas efektyviau yra pasinaudoti psichoterapeuto pagalba, kuris žino/moka daugybę psichotechnikų, kurių pagalba bendraujama tiesiogiai su pasąmone.

Vienu iš nuostabiausių dalykų, įvykstančių psichoterpinio darbo su klientais metu – klientų atradimai, susiję su įsitikinimų pasikeitimu.  Pateiksiu pavyzdį iš konsultacinio darbo.  Klientė buvo nepatenkinta savo nesugebėjimu sutaupyti didesnę pinigų sumą ir dėl to jautėsi nesaugi dėl ateities, bijojo įgyvendinti naujus verslo sumanymus.  Tam turėjo įtakos jos pačios nesėkminga pinigų investavimo patirtis. 

Psichoterapijos metu bandėm sukonkretinti, kokia suma banke užtikrintų klientei saugumo jausmą, dirbome su psichikoos dalimis, gyvenimo linija, įsitikinimų keitimu ir kt.  Ir štai konsultacijos pabaigoje klientė išreiškė savo atradimus: “ Bankinė sąskaita – kalėjimas pinigams”, “Pinigai – kaip laisvas paukštis, savo giedojimu galintis džiuginti žmones”.  Man beliko pastebėti, kad klientė ne tik tapo laisvesnė dalykuose, susijusiuose su pinigais, bet ir išreiškė savo kūrybinius sugebėjimus.