Žiemą pasveikinsiu Maskvoje - gruodžio 1-2 dienomis dalyvausiu Sergejaus Kovaliovo seminare "Produkcijos ir paslaugų marketingas".  Manau, kad šis seminaras svarbus kaip ir kiti.  Galima turėti visas reikiamas žinias , sugebėjimus ir įgūdžius, tačiau jei nemokėsi jų pasiūlyti klientui, visa tai ir liks panaudota tik nedidele dalimi. O S.Kovaliovo metodika gali efektyviai padėti pakelti gerovės lygį daugybei žmonių. 

Linkiu sau gero kelio, darbingo savaitgalio ir sakau: iki pasimatymo žiemą, tai yra  - gruodžio 3 dieną.

Inovacinių Psichotechnologijų Instituto forume laikas nuo laiko susirūpinę  skaitytojai teiraujasi, kaip padėti priklausomybę  nuo alkoholio, narkotikų, žaidimų turinčiam vaikui ar giminaičiui. Sergejus Kovaliovas kiekvieną kartą atsako, kad vienintele sėkmingos psichoterapijos sąlyga  - priklausomybę turinčio žmogaus savarankiškai priimtas asmeninis sprendimas išsivaduoti iš šios bėdos. Artimieji gali padėti tik sudarydami sąlygas, kuriose jis bus priverstas to užsinorėti.

Taip kaip neurotikas adaptuojasi prie savo neurozės (tiksliau sakant neurozė yra jo adaptacijos prie tikrovės forma) ir išsivaduoti nuo šios priklausomybės, kaip keistai tai beskambėtų, nenori, taip priklausomybę alkoholiui, narkotikams ir kt. turintys asmenys lygiai taip pat išsivaduoti nenori, tik dešimt kartų stipriau.  Nes priklausomybė jiems suteikia malonumo.

Kviečiu atlikti įdomų testą.  Paspaudę nuorodą čia, pamatysite besisukančią baleriną.  Nustatykite į kurią pusę ji sukasi.  O paskui "priverskit" ją suktis į kitą pusę.  Ilgainiui keisti sukimosi kryptį darosi vis lengviau ir galite pamatyti ją besisukančią į tą pusę, į kurią tik norit.

Niekada nesižavėjau kultūristais, tačiau Ernestine Shepherd - išimtis.  Jai 75 metai ir ji atrodo puikiai!  Tai puikus pavyzdys, kad metai -  ne pasiteisinimas sugriuvimui, išplerimui.  Daugiau pažiūrėti galima čia.  Ir ne tik žiūrėkim, bet ir judėkim patys!

Psichotechnika "101 teiginys" - kaip aukščiausias kalnas internetinio renginio "Maratonas" trasoje.  Įveikti jį nelengva, tačiau gauti rezultatai atperka vargą.  Štai kaip parašė apie šios technikos atlikimą viena iš Lapkričio maratono dalyvių:

"Šiai užduočiai pasiėmiau didelį A3 formato lapą, kad visi teiginiai tilptų į vieną eilutę, o visas tekstas - į vieną lapą. Pasirinkau pačią šviesiausią vietą namuose, rašiau neskubėdama ir mėgaudamasi kiekvienu sakiniu. Kai garsiai perskaičiau tekstą, taip ir likau sėdėti nejudėdama, pasinėrusi į save. Laikas tarsi sustojo. Išėjus iš šitos būsenos, liko kažkokios vidinės ramybės jausmas. Tarsi bučiau atsidūrusi ciklono "akyje" - aplink audra, o viduje - ne menkiausio vėjelio... Turbūt taip ir jaučiasi žmogus, sugebantis išties giliai ir išmintingai mylėti save, o ne savo atvaizdą artimųjų, kaimynų, kolegų ir dar perkūnai žino kieno akyse. Puiki technika."
 

Kartą buvo atliktas toks bandymas - kostiumu aprengtas aktorius judrioje miesto vietoje reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pradėdavo eiti per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui.  Paskui jį automatiškai pasekdavo keletas pėsčiųjų. 

Vėliau aktorių aprengė džinsais ir maikute.  Jo užduotis ir dabar  buvo elgtis lygiai taip pat, kaip kad ir apsirengus kostiumu.  Aplinkinių elgesys pasikeitė - kiti žmonės jo nebesekė.

Aš nesufleruosiu, kaip galima išnaudoti kostiumo efektą.  Tačiau nepasinaudoti juo, kai tai gali būti naudinga, būtų tiesiog kvaila.

Žmogaus fantazijai nėra ribų.  Štai fotografas Karlas Vorneris (Carl Warner) kuria paveikslus iš daržovių. Juose pasaulis ir atpažįstamas, ir stebuklingas.  Savaime suprantama, kad tie paveikslai neilgaamžiai.  Tačiau šis pavyzdys  parodo, kad ir į kasdieninius dalykus galima pažiūrėti kitaip ir iš to kažką savito padaryti.  Daugiau Karlo Vornerio darbų galite pažiūrėti čia.

Šalia ašramo gyveno katinas, kuris į šventyklą įsliūkindavo per pamaldas ir trukdydavo ten vykstančioms apeigoms.  Ašramo vyresnysis davė nurodymą, kad pamaldų metu katinas būtų pakišamas po pintine.  Taip ir buvo daroma.

Ilgainiui katinas nudvėsė. Ir kadangi katino nebeliko, ašramas įsigijo naują katiną, kad būtų ką pakišti pamaldų metu po pintine.

Tai - senas indų pasakojimas. Ir tegu jūsų Nesąmoningoji dalis iš jo padaro reikiamas išvadas.

Lapkričio mėnesio maratono dalyvė padarė sau svarbų atradimą. Štai kaip tai atsitiko (pateikiu jos pokalbį pačios su savimi):
- Noriu tapti ir būti moterimi, sugebančia mylėti save.
- Kas trukdo tai pasiekti?
- Neturiu reikiamų įgūdžių.
- Kas trukdo juos įgyti?
- Informacijos trūkumas.
- Kas trukdo ieškoti informacijos?
- Aš jos ieškau, bet nepavyksta taip greitai...
- Kas stabdo informacijos paieškas?
- Laiko ir jėgų trūkumas.
- Kas atima iš tavęs laiką ir jėgas?
- Esu pernelyg apsikrovusi darbais, pervargusi ir pastaruoju metu dažnai sergu.
- Kas trukdo susimažinti krūvį darbe?
- Perdėta atsakomybė.
- Kas trukdo nusimesti tą perdėtą atsakomybę?
- Baimė, kad nebūsiu pati geriausia.
- Ir kas atsitiks, jei nebūsi pati geriausia?
- Hm, nieko tokio turbūt ir neatsitiks.
- Tai kas tau trukdo įveikti baimę nebūti pačia geriausia?
- Giliai viduj slypinti maža, liūdna ir išsigandusi mergyte, kuri labai stengiasi taip pelnyti meilę...
- Kas tau trukdo pačiai duoti meilę tam mažam vaikui?
- Niekada taip aiškiai nebuvau pajutusi, kad ji vis dar ten...

Panašu, kad norėdama pasijusti laiminga, pirmiausia turiu paguosti ir pasirūpinti mažu nuskriaustu vaiku savyje. Kūnas, paskutiniu metu pradejęs dažnai sirgti, to juk manęs ir prašo – pagulėti, pasilepinti, patinginiauti, nebesigraužti ir nebesistengti „rankomis pakelti Puntuką“. Graudu...

Mamytė ragina 2,5 metų sūnelį eiti miegoti:
-Jei neisi į lovytę, ateis negeras babaužis, ir tau bus !
Berniukas nesutinka:
-Niu, niu, niu! Jis - geras babauzis! Duosiu "Labas", duosiu butį* - bus geras babauzis!

Sakykit, kuris iš jų protingesnis? Mamytė ar sūnelis?

*bučkį