Merginos laišką ir mano atsakymą, kuriame išvardinau daugiau požymių, pagal kuriuos galima spręsti apie priklausomybės nuo kito žmogaus egzistavimą ar polinkį į tokią priklausomybę, galite paskaityti čia.
Priklausomybė gali būti ne tik nuo alkoholio, narkotikų, žaidimų, bet ir nuo kito žmogaus ar žmonių. Kaip atpažinti, kada paprastas bendravimas tampa priklausomybe? Vienas iš ryškiausių požymių – susidaro situacija, kai su konkrečiu žmogumi jautiesi blogai, tačiau negali pakeisti nei pačių santykių, nei savo reakcijos į juos, kaip ir negali nutraukti tavęs netenkinančio ryšio.
Merginos laišką ir mano atsakymą, kuriame išvardinau daugiau požymių, pagal kuriuos galima spręsti apie priklausomybės nuo kito žmogaus egzistavimą ar polinkį į tokią priklausomybę, galite paskaityti čia. Kaip manote, jautrumas yra gerai ar blogai? Jautrumas reikalingas, nes esame gyvos butybės ir atitinkamai reaguojame į aplinką. Tačiau kartais, kai tam tikrose situacijose jautrumas tampa nevaldomu ir išauga į baimę, nerimą, pyktį ar kitus stiprius jausmus, trukdančius mąstyti ir adekvačiai elgtis, tada naudinga padirbėti su šią reakciją keliančia dalimi. Kaip tai galima padaryti parašiau straipsnelyje-atsakyme į portalo "VLmedicina" skaitytojo klausimą. Kviečiu ir jus paskaityti čia. Ar normalu susitikinėti su 30 metų vyresniu vyru, kuris turi tik šiek tiek už mane jaunesnę dukterį?12/14/2014
Oficialioji psichoterapija laikosi nuomonės, kad santuokose maksimaliai efektyvūs santykiai būna, kai bendrauja lygiavertės vidinės pozicijos – Suaugęs-Suaugęs. Porose, kuriose tarp sutuoktinių yra solidus amžiaus skirtumas, paprastai pasireiškia Tėvo-Vaiko pozicijos, kurių bendravimas santuokoje paprastai nėra ekologiškas. Tačiau gyvenimas yra įvairus, ir galimos išimtys, net ir į teigiamą pusę. Psichika.eu portalo skaitytojos laišką ir mano atsakymą kviečiu paskaityti čia. Iš merginos laiško: Ir pats didžiausias JEIGU. Kas, jei aš daugiau nesutiksiu tokio mylinčio ir atsidavusio žmogaus (nepaisant jo trūkumų)? Jis manęs po šito niekada atgal nepriimtų. Kol miega – aš jį beprotiškai myliu. O dieną galvoju, ką aš vis dar čia darau ir ar šitokio gyvenimo nusipelniau? Geriau rizikuoti įskaudinti žmogų ir galbūt rasti savo laimę ar paaukoti savo laimę vardan kito žmogaus, kuris gyvena dėl tavęs? Perskaičiusi merginos, dvejojančios ar gyventi su sužadėtiniu toliau, ar ryžtis skiryboms prisiminiau anekdota: Atėjo jaunuolis pas išminčių ir klausia, ar vesti jam mergina, ar ne. Išminčius atsakė: -Nevesti! -Kodėl? - pasiteiravo vyrukas. -Jei tikrai mylėtum, neklaustum patarimo. Visą merginos laišką ir mano atsakymą kviečiu paskaityti čia. Yra toks pasakojimas apie Buridano asilą, kuriam prieš snukį vienodu atstumu padėjo vienoje pusėje gardžių avižų, kitoje – kvepiančio šieno. Vargšas gyvulėlis niekaip negalėjo apsispręsti, ką pirmiau ėsti. Jau griebs avižų, tačiau šienelis taip gardžiai kvepia, jau čiups šieno pluoštelį, tačiau avižos nepaprastai vilioja. Sako, kad taip bedvejodamas, asilas ir nudvėsė iš bado. Žmogus – ne gyvulys, o santuoka – ne maistas, kur paragavus vieno, galima pereiti prie kito. Tačiau pati tavo užstrigimo situacija primena šio pasakojimo herojų: su vienu draugu lyg ir gerai jau septynerius metus, tačiau ir buvęs draugas mintims ramybės neduoda. Pasirinkti neišeina, o dvigubas gyvenimas pradėjo slėgti. Pakartosiu tavo klausimą: „Ką daryti?“ Portalo "Psichika" skaitytojai, kuri atsidūrė būtent tokioje situacijoje tarp dabartinio ir buvusio vaikinų, pabandžiau atsakyti straipsnyje, kurį kviečiu paskaityti čia. |
Istorija
September 2015
|