Apie santykius su giminėmis
KLAUSIMAS: Mūsų situacija ne nauja - kaip sakoma, giminės yra, priešų nereikia. Vienas iš giminaičių gerokai mums prikliaulino. Tai atsitiko prieš penkeris metus. Nuo to laiko stengiamės su juo nebendrauti, bet retkarčiais tenka susitikti, ir tai sukelia labai nemalonius jausmus. Kaip būti? Gal čia mumyse problema?
SERGEJUS KOVALIOVAS ATSAKĖ: Giminė – ne titulas ir ne pareigybė, o viso labo tik biologiškai apibrėžtas vaidmuo. Kuris gali būti visiškai neekologiškas jūsų atžvilgiu. Vadovaujantis mūsų nuostatomis, nei giminiški, nei meilės, nei šeimyniniai santykiai negali būti indulgencija santykiams, kurie prieštarauja principo „Aš laimiu, jei tu laimi“ įgyvendinimui. Tuo labiau, jei jis (jūsų giminaitis) laimi, o jūs su žmona pralaimite, tai jūs patys elgiatės, patys žinote, kaip kas. Net ir skaniausias patiekalas (žmogus), patiektas išmatų garnyre (jo elgesys), normaliam individui tiesiog labai greitai iššauks vėmimo refleksą.
SERGEJUS KOVALIOVAS ATSAKĖ: Giminė – ne titulas ir ne pareigybė, o viso labo tik biologiškai apibrėžtas vaidmuo. Kuris gali būti visiškai neekologiškas jūsų atžvilgiu. Vadovaujantis mūsų nuostatomis, nei giminiški, nei meilės, nei šeimyniniai santykiai negali būti indulgencija santykiams, kurie prieštarauja principo „Aš laimiu, jei tu laimi“ įgyvendinimui. Tuo labiau, jei jis (jūsų giminaitis) laimi, o jūs su žmona pralaimite, tai jūs patys elgiatės, patys žinote, kaip kas. Net ir skaniausias patiekalas (žmogus), patiektas išmatų garnyre (jo elgesys), normaliam individui tiesiog labai greitai iššauks vėmimo refleksą.