Parašiau draugei laišką apie tai, kodėl abejoju ar imtis dirbti su priklausomybe turinciu klientu.  Dalinuosi šiomis mintimis ir su savo svetaines skaitytojais.

Tarp kolegu psichoterapeutu is Inovaciniu Psichotechnologiju Instituto is pradziu turejau "pravarde" Motina Terese.  Noras visiems padeti buvo atejes is mano savanorystes laiku, kai visus skambinanciuosius priimdavau be isimties.  Tai budinga ir pradedantiesiems psichoterapeutams, kurie Uraaaa ir imasi klientu, netgi visiskai nepasirengusiu keitimuisi.  Pagaliau nuo to issigydziau.  Yra teke tureti atveju, kai savo vaikams psichoterapijos labai nori ju tevai, ypac mama.  Ir zinai, vaikas i psichoterapija "neateina".  Ir as suprantu ir netgi pritariu vaikui.  Vaiko nuomone ir norai yra svarbus.
 
Galima sakyti, kad priklausomybe nuo narkotiku yra kitas reikalas, nes zmogus jau priklausomas.  Taciau ir cia labai svarbu, kad zmogus pats noretu keisti gyvenima, o ne tik jo artimieji.  Jei jam gerai ir taip, tai jo valia yra sedeti subinej ir susisikti sau gyvenima.  Taip ir pasakyciau klientui.  Yra ir kitas pasirinkimas - keistis. Ir zingsnelis po zingsnelio kurti motyvacija bei psichologini pasirengima naujam gyvenimui.  Jei matau kliento pastangas, savo pastangu (ieskojimo butent jam tinkamu tam momentui psichotechniku, konsultavimosi su patyrusiais kolegomis ar net paciu S.Kovaliovu) as idesiu su kaupu.  Taciau ir didziausios psichoterapeuto pastangos bus nuniveliuotos kliento nepasirengimu darbui. Psichoterapija - ne glostymas ir pagalveliu kliento gyvenimo duobese kaisymas, o pagalba klientui keistis ir eiti nauju pasirinktu keliu. 
 
Is kitos puses puikiausiai suprantu, kad priklausomybe turinciu asmenu artimiesiems taip pat reikalinga psichoterapija, nes is vienos puses jie yra "nukenteje", o is kitos puses, jie jau savotiskai adaptavosi prie artimojo problemos ir tapo zmogumi (identifikacija), kurio vaikas vartoja narkotikus.  Butina keisti ir tevu identifikacija, kuri palaiko (netiesiogiai) priklausomo zmogaus priklausomybe.

Šiandien pasidalinsiu man labai patikusiomis ispanų dailininko Pablo Pikaso įžvalgomis:

-gali tas, kuris galvoja, kad gali;
-plėsk žinių ir įgūdžių ribas;
-nelauk įkvėpimo, pradėk. Įkvėpimas ateina dirbant;
-nevertink ir pamatysi paslėptą grožį.

Šios įžvalgos mane pasiekė per klientę-dailininkę, siekiančią atverti savo kūrybinius sugebėjimus ir mokėjimą į įprastus dalykus pažiūrėti naujai.

Taip pat pridedu Pablo Pikaso šviesų, lengvą ir grakštų paveikslą iš ankstyvojo laikotarpio "Berniukas, vedantis arklį" (1906).

Šį klausimą gavau iš internetinės svetainės "Mamyčių klubas" dalyvių.  Iškart kilo atsakomasis klausimas, o ką mamytėms reiškia "švelni" ir ką - "gera".  Jei imsimės tai aiškintis, būtinai teks suformuluoti tikslą kur kas tiksliau.  Paprastai tinkamai formuluojant rezultatą atsakymai gimsta  tartum patys savaime.  Apie tai ir parašiau straipsniuką.  Kviečiu paskaityti čia.

Papasakosiu man patikusį pasakojimą, kurį rusų kalba perskaičiau feisbuke.  Prie staliuko kavinukėje sėdėjo vyras su moterimi ir šešiamečiu sūneliu.  Priėmusi užsakymą iš suaugusiųjų, padavėja pasiteiravo berniuko, o ko pageidautų jis.  Tėvai apie kažką kalbėjosi ir nekreipė į vaiką dėmesio, kai šis klausiamai į juos pažiūrėjo. 
-Hotdogą ir koka kolą.- pasakė berniukas.
Čia atsipeikėjo mama ir ėmė prieštarauti, tačiau padavėja, rimtai žiūrėdama į šešiametį, pasitikslino:
-Jums su pomidorų padažu ar garstyčiomis?
-Su pomidorų padažu. - atsakė vaikas
Tėvai nustėrę tylėjo.
-Ji mano, kad aš esu TIKRAS!- pasakė jiems vaikas.

Dėl didelio užimtumo padariau pertrauką straipsnių rašyme. O štai internetinio "Mamyčių klubo" redaktorė atsiuntė vienos mamytės , kurios 5 metų dukrytė vis dar prisišlapina naktimis į lovytę, laiškutį, prašydama jai atsakyti. 

Suradau internete pasaką-užkalbėjimą.  Kaip meurolingvistinės psichoterapijos specialistė šioje pasakoje pamačiau daug dalykų, kuriais tiesiogiai kreipiamasi į vaiko pasąmonę.  Tad išverčiau užkalbėjimą į lietuvių kalbą ir pateikiau susirūpinusiai mamytei.  Linkiu sėkmės!

Paskaityti straipsnį galima čia.

Jau trečią dešimtmetį gyvenu santuokoje su savo vyru Vytautu.  Nesame ideali šeima. Šalia abipusio supratimo, sutarimo ir džiaugsmo periodų pasitaiko trinties ir išlydžių, rutinos ir nusivylimo intarpų. 

Prof.Sergejus Kovaliovas atmeta vienintelės tinkamos antrosios pusės teoriją ir teigia, kad kiekvienas žmogus, jei jis ne neurotikas, gali sėkmingai ir laimingai sugyventi praktiškai su bet kuo. Būtent todėl  su dideliu susidomėjimu įsijungiau naują S.Kovaliovo laidą apie laimingą ir efektyvų gyvenimą santuokoje.

Apie tai, kaip išsaugoti jau turimus šeimyninius santykius, kas sudaro jų pagrindą, kokios šeimyninio žaidimo taisyklės padeda išlaikyti sutuoktinių santykius  su sutuoktiniu prof.Sergejus Kovaliovas kalba naujoje IPI laidoje. Jei suprantat rusų kalbą, kviečiu paklausyti čia.

Dar kartą grįžtu į rugpjūčio 2-4 dienomis vykusį Mandalos festivalį.  Prieš mano paskaitą ponas Edvardas (Vardas  Feisbuke Edvardas Homonulliuscoloris) paprašė leidimo filmuoti mano pranešimo metu.  Aš sutikau, ir todėl dabar turime galimybę sugrįžti į tą popietę bei paklausyti, kokie gi yra efektyvaus bendravimo modeliai, ir kaip man sekėsi apie juos papasakoti.  Video medžiaga yra svetainėje http://psichika.eu , o pažiūrėti ir paklausyti galite čia.

Ačiū, Edvardai!!!!

Praėjusį savaitgalį dalyvavau Mandalos festivalyje ir vedžiau mini seminarą "Efektyvus ir malonus bendravimas - tai gali kiekvienas".  Nuotraukoje - mano pasakojimo akimirka.  Publika buvo žingeidi, aktyviai dalyvavo nagrinėjant bendravimo modelius, pateikė daug klausimų. 

Festivalis paliko pačius geriausius įspūdžius.  Daug įvairių įdomių renginių, kultūringi, malonūs žmonės. Ir tai nenuostabu, nes viena iš dalyvavimo festivalyje sąlygų - be alkoholio.

Mielai sudalyvaučiau tokiame renginyje ir kitais metais.  Drąsiai rekomenduoju visiems!
Denis Senin nuotrauka iš Facebook.