PASAKOJIMAI, KURIAIS NORISI PASIDALINTI

Nušvitimas

-         Lietingą dieną išeik į lauką ir stovėk, pakėlęs rankas į dangų. Taip tu nušvisi. – nurodė Mokytojas savo mokiniui.

Po kelių dienų mokinys sugrįžo pas Mokytoją ir papasakojo apie savo patyrimą::

-         Viską padariau, kaip liepėt, Mokytojau.Lyjant lietui stovėjau lauke, pakėlęs rankas į dangų. Vanduo sruvo man per veidą, plaukus, visu kūnu.  Peršlapau, sustirau, nutirpo kojos...  Stovėjau taip keletą valandų, kol galų gale supratau, kas aš – visiškas kvailys.

-         Ką gi, pirmam kartui netgi labai gerai.

---

Gyveno kartą žmogus, kuris labai mylėjo vaikus.  Jis žaisdavo su vaikais. O taip pat dovanodavo jiems žaisliukus.  Gražūs buvo tie žasiliukai, tačiau labai trapūs. Vaikai labai stengdavosi žaisti atsargiai, bet žaislai vis tiek lūždavo.  Mažyliai verkdavo.  Kartą suaugusieji neiškentė ir su priekaištais užsipuolė tą žmogų:
-Tu – geras žmogus.  Vaikai tave myli, kaip ir tu juos.  Tad kodėl dovanoji jiems tokius trapius žaislus.  Bežaidžiant žaislai sulūžta, ir paskui vaikai verkia.  Jie stengiasi, tačiau tavo žasilų beveik neįmanoma nesulaužyti.
-Praeis visai nedaug laiko, - atsakydamas jiems nusišypsojo žmogus, - ir kas nors padovanos jiems savo širdį.  Tai labai jautri ir trapi dovana.  Gali būti, kad mano žaisliukai išmokys juos būti atsargesniais...

*******
Kartą budistų vienuoliams reikėjo perbristi sraunią kalnų upę. Tačiau prie upės stovėjo graži jauna mergina, kuriai irgi reikėjo į kitą krantą, bet ji nedrįso bristi į upę, nes bijojo paslysti. Vienas vienuolis paėmė merginą ir pernešė ją per upę.
Antrasis vienuolis labai pasipiktino pirmojo poelgiu. Jis nieko nepasakė, bet viduje visas virė iš pasipiktinimo, juk budistų vienuoliui draudžiama net prisiliesti prie moters, o šis ne tik prisilietė, bet ir pernešė ją ant savo pečių.
Kai vienuoliai pasiekė vienuolyną, pasipiktinęs vienuolis pareiškė: " Aš privalau pranešti apie tai mūsų mokytojui - juk tai draudžiama!! " .
Pirmasis nustebo: " Draudžiama? Tu apie ką? ".
" Apie ką? Užmiršai? Juk tu nešei jauną moterį ant savo pečių!!! ".
Pirmasis pradėjo juoktis ir tarė: " Taip. Aš ją nešiau ir palikau, ten toli, ant upės kranto. O tu, panašu, kad vis dar ją neši su savimi!!! "
******
"Verslo pasaulio atstovas, kaip visuomet visur skubantis, nekantriu mostu sustabdė taksi, paskubomis įšoko į vidų ir nervingai metė: „Lėk kiek gali, visu greičiu!“
Sucypė padangos ir taksi šovė į priekį. Nurūko pagrindine miesto gatve it raketa, palikdama už savęs vien dulkių debesį. Po kurio laiko keleiviui šmėstelėjo abejonė.
Palinkęs prie taksisto paklausė: „Ar aš jums pasakiau, kur reikia važiuoti?“
Pasigirdo ramus vairuotojo atsakas: „Ne, bet aš lekiu visu greičiu!“
Galima ir gyvenimą nugyventi „bet kaip“."
******
Garsus akrobatas ką tik atliko pavojingą triuką - lynu perėjo virš prarajos. Kaip ir priklauso, po įvykio jo laukė žurnalistai, o vienas jų buvo net su karučiu.
- Aš esu įsitikinęs,- pareiškė jis,- kad su jūsų meistriškumu, jūs, tuoj pat, galit apsisukti ir savo triuką pakartoti, stumdamas prieš save šį karutį.
- Ne, aš pavargau ir tikrai to nesugebėčiau, - atsakė akrobatas ramiai.
- Na gi, nesikuklinkit, tikrai sugebėsit, va imkit karutį ir pirmyn.
- Jūs tikrai taip manot?
- Tai aišku, aš esu tikras, kad sugebėsit, o kokia šlovė jūsų laukia.
- Na, gerai. Tai sėskit į vidų ir varom.
******
Vieną kartą, vieną karštą vasarą ilgai, labai ilgai nebuvo lietaus ir kaimo ūkininkai buvo labai susirūpinę dėl savo derliaus. Todėl sekmadienį po mišių kreipėsi į savo kunigą:
- Tėve, patark, ką mums daryti, kad išgelbėtumėm derlių?
- Viskas ką jūs galite padaryti, tai melstis - nuoširdžiai su absoliučiu tikėjimu, nes be tikėjimo malda, nėra malda. Malda turi sklisti iš širdies gelmių.- Atsakė kunigas.
Visą kitą savaitę, žmonės rinkdavosi kartu, du kartus dienoj, ir melsdavosi, kad Dievas atsiųstų lietų. Kitą sekmadienį jie visi vėl susirinko bažnyčioje.
- Mes meldžiamės jau visą savaitė, visi kartu, du kartus per dieną, bet lietaus kaip nėra, taip nėra, Tėve.
- Ir meldžiatės jūs tikėdami? - paklausė kunigas.
Visi vienu balsu perdėjo įtikinėti, kad taip, jie meldėsi nuoširdžiai ir tikėdami.
Kunigas išklausęs jų, tik paklausė:
- Tai kodėl nei vienas iš jūsų neturite su savimi lietsargio?
******
Kartą vienas žmogus nusipirko dėžę mandarinų. Parsinešė namo ir perrinko juos, kad pirma suvalgytų tuos, kurie jau pradeda gesti. Taip žmogus elgėsi kiekvieną dieną, kol suvalgė visus mandarinus.
Rezultate- žmogus suvalgė dėžę sugedusių mandarinų...
******

Parinko istorijas Neringa Mikalauskaitė