Kviečiu paskaityti čia.
Motyvacija - kuras judėjimui į tikslą. Deja, įprasta, kad kuro užtenka tik pačiai pradžiai. Taip daugybė gerų pradėjimų lieka neužbaigti, o svajonės nepasiektos. Ką daryti, kad pradėjus sėkmingai pasiekti norimą tikslą? Atsakymas - didinti motyvaciją. Kaip? Visa sistema psichotechnikų yra mano svetainėje skyrelyje "Maratonai". O vieną iš jų aprašiau straipsnelyje atsakyme merginai apie tai, kaip motyvuoti save užbaigti pradėtus darbus.
Kviečiu paskaityti čia. Pavydas yra ne tiek meilės išraiška, kiek savininkiškumo. Tai jausmas, kuris kankina tiek pavydintį, tiek žmogų, kurio pavydi. Labai klysta įsimylėjėliai, kurie, norėdami užsitikrinti didesnę meilę, sukursto kitame pavydo jausmą. Sukurstyti tai jie dažniausiai sukursto, bet šioje ugnyje paprastai sudega ne tik meilė, bet ir šeima. Straipsnyje-atsakyme, kuris patalpintas portale www.psichika.eu, pateikiu keletą patarimų, kaip sumažinti vyro pavydą. Kviečiu paskaityti čia. Didysis rusų poetas Aleksandras Puškinas suprato, kad visi laikai paklūsta meilei ("Любви все возрасты покорны"). Ir tai tikrai yra tiesa. Tai patvirtina skaitytojų laiškai. Tik dabar greičio laikais, kai atstumus ištrynė virtualios erdvės, Amūro strėlės ėmė šaudyti į virtualo lankytojų širdis. Kad ir kaip banalu, neapsieinama ir čia be aukų, Kuo gali baigtis internetiniai "romanai", pabandžiau peržvelgti savo straipsnyje, kurį kviečiu paskaityti čia. Priklausomybių yra įvairių. Šis straipsnis apie priklausomybę nuo sekso. Kaip ir betkuri priklausomybė tai - baisus dalykas, ir kaip visada žmogus susigiriebia per vėlai. Nors mergina laiške neparašė, tačiau aišku, kad kuo toliau, tuo mažiau pasitenkinimo suteikia sekso aktai. Partnerių reikia vis daugiau, o pertraukose tarp slaptų “romaniukų” (tiksliau – epizodų) vis stipriau ir stipriau pasireiškia “lomkės”, versdamos daryti bet ką, kad tik vėl nors akimirkai pajustum taip trokštamą “kaifą”. Merginos laišką su klausimu ir mano atsakymą kviečiu paskaityti čia. Šis straipsniukas - atsakymas maytei, auginančiai vaikutį su negalia. Žaviuosi mamytės rūpestingumu, tad norisi ją palaikyti ir nors truputį padėti geriau suprasti savo mažylį. Ištrauka iš atsakymo: Girdžiu, kad baiminatės perspausti, suprantu, kad norisi, jog vaikas išaugtų pasitikintis savimi. Tai tikrai svarbu. Ir todėl neskubinkit jo “supratimo”, kad jis yra kitoks nei kiti vaikai. Pasaulis jam dabar yra pilnas visokiausių įdomių dalykų, ir berniukui visai nesvarbu, kad jis juda kažkaip savitai. Kaip jam nesvarbu, kad jo akys mėlynos, o kaimynuose gyvenančios mergytės – rudos. Šiuo metu jam tai – nereikšmingi dalykai. Visą rūpestingos mamytės klausimą ir mano atsakymą galite paskaityti čia. Kituose matome save kaip veidrodyje. Jei mumyse pyktis, irzlumas, užsidarymas (išorinis geranoriškumo rodymas, kai viduje įtampa, nesiskaito), tai atsispindi aplinkiniuose. Pritraukiame į savo gyvenimą tai, ko esame patys pilni. Tad pakeitus požiūrį (mintis), ilgainiui ims keistis aplinkiniai. Sisiuka sisiojantis tau ant galvos tikisi atitinkamos tavo reakcijos. Jei tos reakcijos negauna, jam prapuola akstinas tęsti savo veiksmą, nes jis tiesiog praranda prasmę. Šis straipsnis-atsakymas apie sutuoktinių santykius, apie tai, kaip keičiant save, galima pakeisti ir situaciją. kviečiu paskaityti čia. Kartais vos ne vienintelė išeitis - pasiūlyti kreiptis į psichoterapeutą laiškų, paraštytų portalui "Psichika" (www.psichika.eu) autoriams. Šį kartą tai teko siūlyti jaunuoliui, kuris laiške iškart atsižegnojo, kad pas psichoterapeutą neis. Tada tenka perspėti, jog savarankiškas darbas gali būti neefektyvus, nes, anot prof. S.Kovaliovo, psichoterapinė savipagalba yra lyg automobilio plovimas rankomis, sėdint mašinoje. Pripažinkim, kad toks darbas ganėtinai keblus ir mažai efektyvus. O jei dar reikia paremontuoti… Be to psichoterapinis procesas yra sistemiškas, ir paprastai vienos ar keleto psichotechnikų neužtenka. Kokios problemos vargina jaunuolį, matyti iš straipsnelio pavadinimo. Visą jo laišką ir mano atsakymą kviečiu paskaityti čia. Paveikslėlyje Rene Magritte “Perpetual motion” Kokia ištiesų mūsų pasirinkimo laisvė. Dar vaikystėje tėvai sąmoningai arba nesąmoningai į mus instaliuoja daugybę, įsitikinimų. Dažnai jie ne tiek padeda, o trukdo gyventi sėkmingai ir laimingai. Vėliau prisideda visuomenės spaudimas. O ir mūsų pačių susikurti įsitikinimai ne visada prideda daugiau laisvės. Žmogus lyg kopūstas - nuiminėjam ribojančius įsitikinimus vieną po kito, o vis nėra galo. matyt ne be reikalo vienas žymus žmogus pasakė, kad nušvitimą galimą pasiekti tik per psichoterapeuto kabinetą :). Kviečiu paskaityti merginos svarstymus, kodėl ji nenori sukurti šeimos, ir mano atsakymą jai čia. Paveikslėlyje “La Magie Noire” Rene Magritte |
Istorija
September 2015
|