Iš IIP svetainės forumo parinkau dar vieną klausimą S.Kovaliovui ir jo atsakymą.  Nuo to, kokiu tikslu naudojamas įrankis, priklausys ar veiksmas bus moralus, ar amoralus.  Visą atsakymą skaitykite čia.

Ruošdamasi atsakyti susirūpinusiai mamytei į jos laiškutį, kaip pripratinti vaiką prie darželio, susitikau su savo drauge Lina Petrauskiene, kuri dirba Gargždų lopšelio darželio "Saulutė" direktoriaus pavaduotoja ugdymui.  Taip jau atsitinka, kad dažnai tik reikalai besuveda su senais draugais.  Tad mes ne tik naudingai, bet ir maloniai praleidome laiką.  Dalis mūsų bendravimo vėliau pavirto straipsniuku-atsakymu internetinėje svetainėje "Mamyčių klubas". Kviečiu paskaityti čia.

Didysis Maratonas, kurio metu dalyviai kasdien užrašo dienos planus, o vakarais įvertina jų įgyvendinimą, jau persirito į trečią savaitę.  Sekmadienio vakarais reikia apibendrinti nuveiktus per savaitę darbus, įvertinti, kaip sekėsi.  

Savo planų įgyvendinimą praėjusios savaitės eigoje vertinu 8 (iš 10). Daug planavau, daug ir padariau. Džiaugiuosi, kad buvau susikaupusi.  O to reikėjo, nes žemiau išvardinti darbai įgyvendinti, atidirbus įprastą darbo dieną (8 val.x5 d.d.).

*Pravedžiau tris konsultacijas su klientais bei moterų grupės užsiėmimą. 
*Keturis kartus atnaujinau savo internetinę svetainę.
*Kasdien apie 2 val. dirbau su Inovacinių psichotechnologijų instituto internetiniais projektais
*Užbaigiau klausyti S.Kovaliovo seminaro įrašą.
*Sutvarkiau virtuvę, saloną ir miegamąjį (tuo labai didžiuojuosi, nes per darbus namai buvo apleisti.  Tai sugebėjau padaryti, nes Maratone planavau savo dienos laiką.  Iš tiesų pajutau, kad užduoties įtraukimas į dienotvarkę turi įtakos jos įgyvendinimui.)
*Dar vienas nuostabus dalykas, kurį pavyko įgyvendinti – kasryt dariau akių pratimus, mankštą ir kontrastinį dušą.  Kol kas išdrįstu tik 5 karšto/šalto vandens serijas, bet ir tai man labai didelis dalykas. Didžiuojuosi savimi.

Kitą savaitę pravesiu 1-2 konsultacijas (viena suplanuota, kita dar su klaustuku), perklausysiu bent vieną kolegų vebinarų įrašą, pasiruošiu kelionei į Maskvą (nusipirkti maisto, susitvarkyti rūbus, susirinkti reikiamus dokumentus naujos specializacijos gavimui ir kt.),važiuosiu ir dalyvausiu S.Kovaliovo seminare, dirbsiu su internetiniais projektais, antradienį pravesiu paskaitėlę tėveliams vaikų darželyje.  Dėl pastarosios užduoties šiek tiek jaudinuosi, tai parinksiu ir pravesiu sau keletą psichotechnikų. Toliau tęsiu rytines sveikatingumo procedūras (akių pratimai, mankšta, kontrastinis dušas).

Prieš kelias dienas užverčiau paskutinį Anos Šutcenberger knygos “Protėvių sindromas” puslapį.  Šią knygą skaičiau ruošdamasi naujam S.Kovaliovo seminarui “Transgeneracinė psichoterapija. Protėvių sindromas”. 

Protėvių sindromas - ne mitas, o statistiškai įrodytas faktas.  Jis - tarytum pagrindinių gyvenimo įvykių ar kokio tai atskiro įvykio klišė, kurią vienos  kartos perduoda kitoms.  Ana Šutcenberger pateikia daugybę konkrečių pavyzdžių iš žymių ir paprastų žmonių gyvenimų.  Štai keletas iš jų:

Hercogas Burbonas, tiesioginis karaliaus Liudviko XVI palikuonis, tragiškai žuvo žaisdamas polo minint dviejų šimtų metų  Bastilijos paėmimo sukaktį. Jis mirė, kai  geležinė viela, kuri buvo ištempta virš lauko, perrėžė jo kaklą.  Hercogas tarytum pakartojo savo protėvio karaliaus Liudviko XVI likimą - Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu jam buvo nukirsta galva.

Kitas pavyzdys. Prezidentas Kenedis buvo nužudytas 1963 m.lapkričio 22 d.  Iš vakaro jo paties nurodymu ant automobilio nebuvo uždėtas kulkų nepramušamas skydas.  Pasirodo, kad jo prosenelis Patrikas žuvo taip pat lapkričio 22 d. tik gerokai anksčiau (1858 m.).

Beje, psichoterapijos užduotis yra ne konstatuoti tokių faktų buvimą, o pateikti būdus, kaip transformuoti neekologiškus protėvių “palikimus”, kad žmogus galėtų gyventi savo gyvenimą, o ne “groti” sugedusios plokštelės melodiją. Su nekantrumu laukiu seminaro.

 Psichoterapijos technologijos šiais laikais  vystosi labai sparčiai. Jų klasifikavimui naudojami keturi psichotechnologijų sudėtingumą nusakantys lygmenys: 1D, 2D, 3D ir 4D.  Žymėjimui naudojama D kaip pirmoji angliško žodžio Dimension raidė.

1D psichotechnikos- tai technikos, taikytos ir taikomos klasikiniuose NLP ir psichoterapijoje.  Pavyzdžiui: baimės likvidavimui, įsitikinimo pakeitimui, būsenos pakeitimui, naujo elgesio modelio sukūrimui, motyvacijos didinimui ir t.t.

2D psichotechnikos jau susideda iš kelių  sąryšyje taikomų 1D technikų. Kaip pavyzdį galima pateikti priklausomybės nuo kito žmogaus likvidavimą, naudojant „gyvenimo liniją“ ir  darbo su savarankiškais sąmonės vienetais psichotechnikas.  Bet kuri iš šių technikų yra pilnai savarankiška, o sąryšyje viena su kita jos sudaro 2D psichotechniką.

3D psichotechnologijoje 1D ir 2D technikos sudaro strategiškai subalansuotą programą  tam tikrų gyvenimo sričių (sveikatos, santykių, meilės/sekso, darbo, pinigų) problemų sprendimui.  Man ryškiausias 3D pavyzdys – S.Kovaliovo modulis, pagal kurį dirbu su klientais ir už jį esu be galo dėkinga autoriui. Modulis – sisteminis psichotechnikų kompleksas, kuriame bendras tam tikra tvarka naudojamų technikų poveikis kur kas didesnis, nei jos būtų panaudotos atskirai.

4D psichotechnologijoje prie 3D dar prisideda darbas su psichogenetine medžiaga (ankstesnių giminės kartų problemomis), kai  šeimos problemų sprendimas vykdomas su Giminės Sergėtojų ir kitų archetipinių jėgų pagalba. 4D psichotecnologijoms bus skirtas rugsėjo pabaigoje Maskvoje vyksiantis S.Kovaliovo seminaras „Psichogenetinė psichoterapija. Darbas su Protėvių Sindromu“, kuriame dalyvausiu ir aš.

1979-1989 m.m. Нarvardo universitete buvo atliekamas įdomus tyrimas. Studentams buvo užduodami klausimai apie jų asmeninius tikslus.  Ar jie turi aiškius tikslus? Ar juos užsirašinėja? Ar planuoja, kaip įgyvendins tuos tikslus? 3% studentų žinojo, ko siekia, ir užsirašinėjo savo tikslus. 13% - turėjo tikslus, bet jų neužsirašinėjo. Likę 84% apie jokius tikslus negalvojo.

Po dešimties metų tie patys studentai vėl buvo apklausti. Šį kartą jiems teko atsakyti į klausimus apie karjerą, sėkmę ir gaunamas pajamas. Apklausos rezultatai buvo tiesiog stulbinantys. 13% studentų, kurie žinojo savo tikslus, tačiau jų neužsirašinėjo, uždirbo dvigubai daugiau nei tie, kurie tikslų neturėjo. O tų ( 3%), kurie ne tik žinojo, ko nori, bet ir užsirašinėjo tikslus, uždarbis vidutiniškai dešimt kartų ir daugiau viršijo visų likusių 97% uždarbį.

Naujasis internetinis projektas Maratonas, trunkantis metus, sudaro galimybę norintiems išbandyti, ar iš tiesų kasdieninių tikslų užsirašinėjimo galia yra tokia reikšminga.  Asmeniškai aš esu tikra, kad tie, kurie sugebės metų eigoje kasdien rašyti savo tikslus, gali pasiekti bet ką.  

Beje, galimybė sudalyvauti šiame projekte ir jums dar yra, nes ne visi užsiregistravę dalyviai sugebėjo per 7 dienas įveikti 3 įžanginių užduočių barjerą.  Jų numeriai grąžinami į laisvų numerių sąrašą.  Informacija apie atsilaisvinančius Maratono numerius rasite čia.

Inovacinių Psichotechnologijų Instituto forume prasidėjo naujas internetinis nemokamas projektas – Maratonas, trunkantis metus (ar daugiau).  Užsirašiau jame dalyvauti tiek kaip konsultantė, tiek kaip dalyvė, tad laikotarpis nuo paskutinio pranešimo iki dabar buvo labai užimtas, ir ilgai neatnaujinau savo svetainės.  Kaip dalyvė atlikau visas įžangines užduotis ir žinau, kaip tai nelengva.  Būtent todėl labai gerbiu visus dalyvius, kurie ryžtasi šiam ilgalaikiam projektui.  O projekto esmė tame, kad kiekvienas dalyvis metų laikotarpyje kasdien užrašinės savo planus tai dienai, o vakare įsivertins, kaip jam sekėsi.  Каm to reikia ir ką tai duos, parašysiu kitu pranešimu.  Suprantantys rusiškai apie projektą gali paskaityti čia.

Puiku, jei santykiai su giminėmis gražūs ir visiems malonūs.  Tačiau pasitaiko, kad giminaitis elgiasi blogiau nei svetimi. Į klausimą, kaip tokiu atveju su jais elgtis, atsako prof.Sergejus Kovaliovas. Kviečiu paskaityti čia.

Taip vadinasi nauja Gedimino Navaičio knyga, kurią neperseniausiai perskaičiau. Norėjau anksčiau pasidalinti įspūdžiais, bet kai atsisėsdavau prie kompiuterio, negalėdavau prisiminti tikslaus knygos pavadinimo.  Pavadinimas tikrai gremėzdiškas, tačiau pati knyga parašyta labai aiškiai ir suprantamai.  Buvau iš tų, kurie nusivylę politika.  Ši knyga įkvėpė tikėjimą, kad padėtis Lietuvoje tikrai gali pasikeisti.

G.Navaitis pateikia konkrečių žmonių laimingumo tyrimų rezultatus, kurie parodo, kad pakilus BVP iki tam tikro lygio, jis nebedidina žmonių laimingumo jausmo.  O kas daro žmones laimingesniais, ir kalbama šioje knygoje, kviečiant nukreipti visą Lietuvos politiką žmonių gerovės ir laimingumo didinimui.  

Manau, kad G.Navaičio knygą  „Geriausias pasirinkimas: laimingesnės Lietuvos galimybė“ turėtų perskaityti visi Lietuvos politikai.  Ir ne tik perskaityti, o visą savo veiklą nukreipti Lietuvos žmonių gerovės didinimui.

"Mamyčių klubo" dalyvės laiškely - aštri nėščiosios reakcija santykiuose su draugu. Atsakydama papasakojau paprastą, bet veiksmingą psichotechniką, kurios pagalba galima palyginus greitai susigrąžinti vidinę ramybę. Kviečiu paskaityti čia.