Įrašą, kur S.Kovaliovas pasakoja apie gyvenimo prasmę galima pažiūrėti ir paklausyti čia (rusų k.).
Šioje laidoje prof. Sergejus Kovaliovas pateikia gyvenimo prasmės teoriją ir struktūrą. Net keista, kad tokį neįprastą dalyką įmanoma taip paprastai ir aiškiai išdėstyti. Nesiliauju žavėjusis Sergejumi Kovaliovu ir vėl ir vėl džiaugiuosi, kad jis - mano Mokytojas.
Įrašą, kur S.Kovaliovas pasakoja apie gyvenimo prasmę galima pažiūrėti ir paklausyti čia (rusų k.).
Suaugusi dukra apie mamą: taip elgiasi Hitleris, mafija, nusikalstamo pasaulio autoritetai!7/25/2014
Kartais, kai perskaitai portalo "Psichika" skaitytojo laišką, pasidaro baisu, kad apskritai žmogui tenka visa tai išgyventi. Ypač, kai kentėjimų šaltinis - tikra mama. Ir kartu apima nuostaba, kad net ir smurto pilna vaikystė nesunaikina žmogiškumo ir kūrybinių galių. Visas skaitytojos laiškas ir mano atsakymas čia. Kviečiu paskaityti. Супружество буквально - бег в одной упряжке. И здесь далеко не всегда важно, что бы лошади были одинаково сильны. Важно, что бы они были довольны друг другом и согласования в совместном движении... C.Ковалёв Santuoka - bėgimas viename kinkinyje. Ir toli gražu ne visada svarbu, kad arkliai būtų vienodo stiprumo. Svarbu, kad jie būtų patenkinti vienas kitu ir sėkmingai derintų bendrą judėjimą. S.Kovaliovas (vertimas iš rusų k. mano) Šiame straipsnyje aprašiau NLP psichotechniką, padedančią nuimti įtampą, nerimą ir kitus neigiamus jausmus. Šį būdą pasiūliau merginai, kuriai niekaip nepavyksta susitvarkyti su savo emocijomis, nes ją, pastojusią, paliko vaikinas, kuriuo ji pasitikėjo. Merginos laiškas ir mano atsakymas čia. Visai neseniai portalui "Vakarų Lietuvos medicina" rašiau atsakymą anūkei, kaip bendrauti su susenusia močiute. Dabar kitas klausimas svetainėje "Psichika" panašia tema, tik dabar suaugusi duktė guodžiasi, kad tapo visų bėdų atpirkimo ožiu savo mamai. Aktuali tema. Moters laišką ir mano atsakymą kviečiu paskaityti čia. Atsakydama merginai į jos klausimą, pateiktą portalui psichika.eu, papasakojau, kaip atlikti psichotechniką "Meta-taip" ir "Meta-ne". Ši technika naudojama,norint pakeisti senus įsitikinimus naujais, kai seni įsitikinimai pradeda trukdyti gyventi. Skaityti čia. Štai kokį susirūpinusios merginos laišką persiuntė man internetinio portalo "Vakarų Lietuvos medicina" redakcija: Kaip padėti senatvinės depresijos kamuojamam žmogui? Močiutė (82 m.) visada buvo labai pozityvi, energinga, jokiais labais giliais, dvasiniais klausimais niekad nesidomėjo, nebuvo labai tikinti, mėgavosi gyvenimu, ir tiek, o dabar koks pusmetis labai sunku besusikalbėti: bekalbant kas kelias minutes keičiasi nuotaika, atsirado kalbos apie beprasmybę, nereikalingumą, ji nieko nebenori daryti… Neįmanoma įkvėpti, nes tuomet suirzta, kad šnekame jai nesąmones. Ji visada buvo aktyvi, visada visur pati svarbiausia – jaunystės laikais buvo labai vertinama ir dėl grožio, dalyvaudavo visuose renginiuose, dainuodavo. Dabar yra suprastėjęs jos regėjimas, nebėra jėgų, jos nuomonė nebėra pati svarbiausia, daug ko nebesupranta pasikeitusioje visuomenėje… Ir nepripažįsta nei mums, tikriausiai nei sau, kad, tarkim, blogai mato, nors tai akivaizdu. Tiesiog nepripažįsta ir nesusitaiko, kad paseno, ir turbūt viduje dėl to kenčia. Dovilė, 23 m. Ką atsakiau merginai, kviečiu paskaityti čia. Jei meilė priklausoma, tai ji ir toliau valdys tave, kels pavydą, skausmą, kai vaikinas tave atstums ar/ir bendraus su kitomis merginomis. Net ir tada, jei jūs vėl tapsite pora, baimė prarasti mylimąjį vers tave įsitempti, patirsi nuotaikų kaitas nuo vieno kraštutinumo iki kito, stengsies įtikti vaikinui. Paprastai tai nesuteikia tos laimės, apie kurią svajoji. Merginos laiškas ir visas mano atsakymas čia. Tikra yra tik tai, kad šunys gyvena trumpiau nei žmogus. Ir aišku, kad tau ir tavo namiškiams neišvengiamai būtų tekę išgyventi jo netektį. Kiekviena mirtis yra skaudi, tad natūraliai kyla klausimas, kodėl taip yra. Kodėl mes neišvengiamai turime netekti tų, kurie yra mums brangūs, kuriuos mylime? Kiekvieną kartą, kai mirdavo ar žūdavo mano gyvūnai, keldavau sau šį klausimą. Ir atrodo, kad atsakymą sau aš atradau. Neišvengiama mums brangių augintinių mirtis mus moko mylėti ir branginti tuos, kurie šiandien yra šalia, ir tuo pačiu ruošia artimų žmonių netekčiai ateityje. Kad susipažintume su mirtimi, kad išmoktume ją priimti ir sugebėtume paleisti tuos, kuriuos ji išsiveda. Čia pateikiau ištrauką iš mano atsakymo merginai. Jos klausimą ir pilną mano atsakymą kviečiu paskaityti čia. |
Istorija
September 2015
|