Ar žinai, kuo priklausomybė skiriasi nuo meilės? Priklausomybės valdomuose santykiuose nori, kad tavo mylimasis būtų tik su tavimi ir tik tavimi, nepriklausomai nuo to, kokią kainą teks už tai sumokėti. Tuo tarpu, jei myli kitą žmogų, tai besąlygiškai linki jam geriausio, o jeigu ir jis atsako tuo pačiu, priimi kaip gyvenimo dovaną.

Čia pateikiau ištrauką iš atsakymo merginai. Jos klausimą ir visą mano atsakymą kviečiu paskaityti čia.

"Iš tiesų, noras kontroliuoti nėra meilės pasireiškimas. Jis parodo mamos silpnumą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, jos nesaugumo jausmą. Bet tai nereiškia, kad savo vidines problemas ji gali spręsti tavo sąskaita. Taip taip! Nežiūrint to, kad ji yra mama, ji turi gyventi savo gyvenimą, o suaugusiems vaikams leisti gyventi savuosius."

Čia pateikiau ištrauką iš mano atsakymo 21 metų merginai.  Jos klausimą ir visą mano atsakymą kviečiu paskaityti čia.

Žmogaus gyvenime yra daugybė momentų, po kurių jis jaučiasi kitoks. Keičiamės kasdien, kas valandą, tačiau paprastai to nepastebime. Gyvenimo įvykiai, pripildyti ryškių emocijų, padeda aiškiau suvokti vykstančius pokyčius.

Šį kartą parašiau atsakymą į intymų merginos, svetainės "Vakarų Lietuvos medicina" skaitytojos, klausimą.   Klausimą ir mano atsakymą kviečiu paskaityti čia.

Visą birželį buvau prilipusi prie knygų, užrašų ir prof.S.Kovaliovo seminarų audioįrašų - ruošiausi egzaminui integralinio neuroprogramavimo serfikacijai.  Sertifikacija, kitaip sakant, - oficialus leidimas naudoti integralinio neuroprogramavimo metodus ir psichotechnologijas privačios praktinės psichoterapijos eigoje. 

Iš nuotraukos matyti, kad sertifikatą laikau rankose (aš stoviu pirmoji iš dešinės), o tai reiškia, kad egzaminą sėkmingai išlaikiau.  Tiesa, nesitikėjau, kad egzamino metu bus taip sunku.  Profesoriaus orientacija labai greita, tai reikalavo atsakyti tiksliai ir greitai.  Pasijaučiau lyg sraigė prieš šiuolaikinį automobilį. Gerai dar kad mano sėkminga ranka ištraukė gerai žinomus klausimus.

Tačiau svarbiausia netgi ne tai, kad dabar jau esu sertifikuota specialistė, o tai, kad intensyvus mokymasis privertė pakartoti, prisiminti, naujai įvertinti gausybę psichotechnikų, kurias būtinai panaudosiu savo darbe, padėdama klientams efektyviai ir greitai pasiekti norimų rezultatų.

Nuotraukoje profesorius Sergejus Kovaliovas viduryje.

Viename laiške mergina klausia, ką daryti, kad vaikinas jai skirtų dėmesį, kitame vaikinas teiraujasi, ką daryti, kad mergina jį įsimylėtų.  Natūralūs jaunų žmonių klausimai.  Tiesių atsakymų nėra, bet kai ką padaryti visada galima.  Ne tam, kad įsimylėtų, o tam, kad iš susiklosčiusios situacijos gauti sau naudos, subręsti, sutvirtėti, pradėti labiau pasitikėti savimi.  Tai irgi daug. 

Vaikino laišką ir mano atsakymą kviečiu paskaityti čia.

Kiekviename žmoguje gyvena tiek noras priklausyti (šeimai, grupei ar pan.), tiek noras būti laisvam. Riba tarp šių poreikių skirtingiems žmonėms atskirais gyvenimo laikotarpiais svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę. Kai per daug laisvės (kuri ilgainiui gali pavirsti vienišumu), norisi ryšio su kitais žmonėmis. Kai santykiuose su kitais suvaržymai pradeda dusinti, kyla poreikis atsitraukti.

Apie tai kviečiu paskaityti mano atsakymt į merginos laišką svetainėje psichika.eu.  Nuoroda čia.

Šį kartą laidoje "Gerovės dirbtuvės" prof. Sergejus Kovaliovas pasakoja apie gyvenimo scenarijus, kuriuos žmogus susikuria ankstyvojoje vaikystėje, o gyvenimo eigoje tik paklusniai vykdo.  Kaip ta zoologijos sodo panda,  pripratusi narve vaiščioti tris žingsius į priekį, tris žingsnius atgal, net ir nuėmus narvą, toliau atkakliai mins tris žingsnius į priekį, tris atgal.  Narvai ne išorėje, o kiekvieno mūsų viduje.

Kviečiu paklausyti čia.  (rusų kalba)

Šį kartą atsakiau į nuoširdų jaunos merginos laišką, kuriame ji pirmą kartą savo gyvenime atveria skaudžią savo šeimos istoriją.  Mama alkoholikė, tėvas irgi išgeria.  Net nuostabu, kad tokiose sąlygose išaugo gerai besimokanti, draugiška, žinanti, ko nori, mergina.  Savo atsakymu stengiausi ją padrąsinti, palaikyti.

Merginos klausimą ir  mano atsakymą galima perskaityti čia.

Sąlygą apsunkina tai, kad mergina prie vaikino labai prisirišusi. Iš tiesų, atrodo, neišsprendžiamas uždavinys.  Tačiau šiuolaikinė psichoterapija siūlo visą eilę efektyvių priemonių išsiskyrimo skausmo sumažinimui. Tai yra būdai, kurie padeda nuimti priklausomybės ryšius, padidinti pasitikėjimą savimi, susigrąžinti tai, ką įdėjau į partnerį, grąžinti tai, kas man nebereikalinga, sustiprinti savo naująjį “aš” ir kt.

Kadangi santykiai tarp dviejų žmonių priklauso nuo abiejų pusių, tai net vienos iš pusių pasikeitimas keičia ir pačius santykius. Praktika parodo, kad jau vien priklausomybės nuo santykių nuėmimas iš vienos pusės gali ne tik palengvinti išsiskyrimą, bet ir iš naujo suartinti žmones. Beje, pastarasis būdas sudaro galimybę išspręsti uždavinį dėl sveikos avies ir sotaus vilko.

Visą klausimą ir mano atsakymą galite perskaityti čia.

Neįgalumas padaro žmogų kitokiu, nei kiti.  Ypač tada, kai negalia lyg vizitinė kortelė pirmoji krenta į akis, pažiūrėjus į žmogų.  Tada gali atrodyti, kad visi tik ir temato mano kūną, o nepastebi, kad visuje aš esu toks pats žmogus, kaip ir jie.

Šį kartą prieisliečiau prie neįgalios merginos laiško ir pabandžiau kartu peržiūrėti tam tikrus bendravimo su kitais žmonėmis momentus.  Žinoma, neapsiėjau be kvietimo keisti požiūrio kampą.

Kviečiu paskaityti čia.