Klausimas: Sveiki, norėčiau iš jūsų gauti patarimą, kaip elgtis. Esu vedęs jau 3 metai. Yra sūnus, 2 metų.
Iki vakar dienos visą laiką maniau, kad esu sėkmingai vedęs, ir turiu nuostabią žmoną, bet vakar sūnus netyčia rado seną žmonos rankinuką ir iš jo ištraukė kelis sąsiuvinius, kuriuose, kaip supratau, buvo jos dienoraštis. Keli puslapiai prirašyti pagrinde apie tai, jog ji vis dar myli savo buvusįjį. Jis yra iš jos kaimo, o mes kol kas gyvename pas jos tėvus nuosavame name. Parašyta, kad jai užtenka vien jį pamatyti pravažiuojant, ir ji tampa jau laiminga. Būčiau gal manęs, kad tai rašyta prieš man atsirandant jos gyvenime, bet viename puslapyje ji užsimena, jog blem, aš juk turiu vyrą.
Dabar prisimenu, kad praėjusiais metais, kai grįžau iš užsienio komandiruotės, ji labai dažnai išeidavo pasivaikščioti viena, ar eidavo į parduotuvę ir gan ilgai užtrukdavo. Gal būtų viskas ir nieko, bet viename puslapyje ji rašo, jog aš pati jam siūliausi, ir to puslapio pavadinimas PRIZAS.
Andrius (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas, Andriau, suprantu, kad žinia, jog žmona vis dar prisimena buvusį, trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus, sugriaudamas tavo įsivaizduojamos sėkmingos santuokos idilę. Įsivaizduoju, kad tai sukėlė daugybę nemalonių jausmų: pyktį, nusiminimą, pavydą, baimę, beviltiškumą ir kt. Natūralu, kad tokioje situacijoje kilo sumaištis, kad neduoda ramybės klausimai, kaip toliau elgtis.
Nors tiesiai neįvardinai, ko nori, sužinojęs, kas vyksta žmonos galvoje, kyla mintis, kad sieki išlaikyti šeimą ir nori, kad žmona būtų tau ištikima. Dabartinė situacija, kurioje esi tu ir tavo šeima, tokia: gyvenat pas uošvius, žmona, su kuria susilaukėt sūnaus, vis dar prisimena buvusį draugą ir fantazuoja apie santykius su juo.
Kas toliau? Pabandykim geriau suprasti žmoną. Moterys paprastai prisimena buvusiuosius, kai esamuose santykiuose kažko trūksta arba tų santykių išvis nėra. Vyro dėmesio trūkumas yra kompensuojamas fantazijomis. Paprasčiausias būdas užpildyti dabarties tuštumą yra „nubėgti“ į praeitį ir atgaivinti bei naujai išgyventi kažkada įvykusį svaiginantį epizodą (naktis prie jūros, jis apkabina, bučiuojamės šnarant bangoms). O jei buvusiuose santykiuose liko daug neaiškumų, moterys juos prigalvoja taip, kaip nori.
Ar gali, Andriau, kaip nors įtakoti, kad žmonos galvoje būtų mažiau vietos fantazijoms apie buvusį? Sakoma, kad norint negalvoti apie rožinę beždžionę, reikia galvoti apie violetinį begemotą. Žodžiu, – užpildyti galvą kitomis mintimis. Gal jūsų šeimyninis gyvenimas pavirto į rutiną, gal jame trūksta polėkio, naujumo, įspūdžių? Kaip ir kuo galėtum jį praturtinti? Tik svarbu ne tik pildyti žmonos įgeidžius, bet ir pačiam mėgautis ta veikla. Kas judviem patinka? Kas pradžiugintų jus abu? Neužmiršk romantikos. Ji paprastai pavergia moterų širdis.
Tau atrodo, Andriau, kad žmona ne tik svajoja apie kitą, bet ir imasi veiksmų. Prisiminei, kad ji eidavo viena pasivaikščioti, kad užtrukdavo kelionėje į parduotuvę. Įsivaizduoju, kad tave suneramino įrašas, jog ji draugui siūlėsi. Pripažink, kad tu nežinai, kiek rimtų ketinimų, o kiek moteriškų išsigalvojimų yra šiame įraše, tad neskubėk daryti tragedijos. Ir vis tik gal jau būtų laikas ieškoti atskiro gyvenamo ploto kur nors tolėliau nuo uošvių. Juk negyvensite pas juos visą gyvenimą. Nauji įspūdžiai, miesto šurmulys gali ne tik atitolinti, bet ir užgožti šiandieninį žmonos gimtojo kaimo žiburį – jos buvusį vaikiną. Kai jis nebešmėžuos jos akyse, nebebus ir pagundos. Be to įsikurdinimas naujame lizdelyje suteiks nemažai įdomių rūpesčių, tad vietos ir laiko mintims apie praeitį liks vis mažiau.
Įsivaizduoju, kad gali kilti noras pareikšti žmonai, jog žinai apie jos slaptas mintis ir kaip to įrodymą imsi pirštu baksnoti į jos dienoraščio įrašus. Iškart perspėju, kad tai nepadės jums pagerinti santykių, o tik dar labiau jus atitolins. Pagrindinė pamoka, kurią išmoktų jūsų gyvenimo draugė po šio įvykio – reikia slėpti(s) nuo vyro kur kas atidžiau, nei iki šiol. Vargu, ar to nori. Šiuo atveju geriau bus nutylėti apie rastą dienoraštį ir pasikalbėti apie ją pačią, jos lūkesčius. Kas jai dabar svarbu? Ko jai trūksta šeimyniniame gyvenime? Ko norėtų? Tuo pačiu galėtumėte kartu paplanuoti jūsų šeimos ateitį, pasvajoti, kur su paaugusiu sūneliu keliausite, kada būtų galima pradėti galvoti apie antrą vaikelį ir pan. Svarbu, kad ji dalyvautų šiame bendros ateities kūrime, prisiimtų atsakomybę už tam tikrų jos momentų realizavimą.
Ir dar svarbu, Andriau, suvokti savo vietą šioje istorijoje. Kas tu esi? Ar tiesiog nelaimingas vyras, kuriam žmona ruošiasi įtaisyti ragus, ar žmogus, kuris suvokė, jog jo šeimyniniame gyvenime iškilo problema, ir ieško būdų, kaip tą problemą išspręsti? Patarlė sako, kad nėra namų be dūmų, bet tai nereiškia, kad reikia tuose dūmuose sėdėti. Šeimyninių santykių kūrimas – užduotis visam gyvenimui. Linkiu, kad problemų sprendimai padėtų jums augti, bręsti ir tobulėti. Tada pasitvirtins kita patarlė, kad nėra blogo, kas neišeitų į gera.
Linga Švanienė
Straipsnis parašytas portalui psichika.eu
Iki vakar dienos visą laiką maniau, kad esu sėkmingai vedęs, ir turiu nuostabią žmoną, bet vakar sūnus netyčia rado seną žmonos rankinuką ir iš jo ištraukė kelis sąsiuvinius, kuriuose, kaip supratau, buvo jos dienoraštis. Keli puslapiai prirašyti pagrinde apie tai, jog ji vis dar myli savo buvusįjį. Jis yra iš jos kaimo, o mes kol kas gyvename pas jos tėvus nuosavame name. Parašyta, kad jai užtenka vien jį pamatyti pravažiuojant, ir ji tampa jau laiminga. Būčiau gal manęs, kad tai rašyta prieš man atsirandant jos gyvenime, bet viename puslapyje ji užsimena, jog blem, aš juk turiu vyrą.
Dabar prisimenu, kad praėjusiais metais, kai grįžau iš užsienio komandiruotės, ji labai dažnai išeidavo pasivaikščioti viena, ar eidavo į parduotuvę ir gan ilgai užtrukdavo. Gal būtų viskas ir nieko, bet viename puslapyje ji rašo, jog aš pati jam siūliausi, ir to puslapio pavadinimas PRIZAS.
Andrius (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas, Andriau, suprantu, kad žinia, jog žmona vis dar prisimena buvusį, trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus, sugriaudamas tavo įsivaizduojamos sėkmingos santuokos idilę. Įsivaizduoju, kad tai sukėlė daugybę nemalonių jausmų: pyktį, nusiminimą, pavydą, baimę, beviltiškumą ir kt. Natūralu, kad tokioje situacijoje kilo sumaištis, kad neduoda ramybės klausimai, kaip toliau elgtis.
Nors tiesiai neįvardinai, ko nori, sužinojęs, kas vyksta žmonos galvoje, kyla mintis, kad sieki išlaikyti šeimą ir nori, kad žmona būtų tau ištikima. Dabartinė situacija, kurioje esi tu ir tavo šeima, tokia: gyvenat pas uošvius, žmona, su kuria susilaukėt sūnaus, vis dar prisimena buvusį draugą ir fantazuoja apie santykius su juo.
Kas toliau? Pabandykim geriau suprasti žmoną. Moterys paprastai prisimena buvusiuosius, kai esamuose santykiuose kažko trūksta arba tų santykių išvis nėra. Vyro dėmesio trūkumas yra kompensuojamas fantazijomis. Paprasčiausias būdas užpildyti dabarties tuštumą yra „nubėgti“ į praeitį ir atgaivinti bei naujai išgyventi kažkada įvykusį svaiginantį epizodą (naktis prie jūros, jis apkabina, bučiuojamės šnarant bangoms). O jei buvusiuose santykiuose liko daug neaiškumų, moterys juos prigalvoja taip, kaip nori.
Ar gali, Andriau, kaip nors įtakoti, kad žmonos galvoje būtų mažiau vietos fantazijoms apie buvusį? Sakoma, kad norint negalvoti apie rožinę beždžionę, reikia galvoti apie violetinį begemotą. Žodžiu, – užpildyti galvą kitomis mintimis. Gal jūsų šeimyninis gyvenimas pavirto į rutiną, gal jame trūksta polėkio, naujumo, įspūdžių? Kaip ir kuo galėtum jį praturtinti? Tik svarbu ne tik pildyti žmonos įgeidžius, bet ir pačiam mėgautis ta veikla. Kas judviem patinka? Kas pradžiugintų jus abu? Neužmiršk romantikos. Ji paprastai pavergia moterų širdis.
Tau atrodo, Andriau, kad žmona ne tik svajoja apie kitą, bet ir imasi veiksmų. Prisiminei, kad ji eidavo viena pasivaikščioti, kad užtrukdavo kelionėje į parduotuvę. Įsivaizduoju, kad tave suneramino įrašas, jog ji draugui siūlėsi. Pripažink, kad tu nežinai, kiek rimtų ketinimų, o kiek moteriškų išsigalvojimų yra šiame įraše, tad neskubėk daryti tragedijos. Ir vis tik gal jau būtų laikas ieškoti atskiro gyvenamo ploto kur nors tolėliau nuo uošvių. Juk negyvensite pas juos visą gyvenimą. Nauji įspūdžiai, miesto šurmulys gali ne tik atitolinti, bet ir užgožti šiandieninį žmonos gimtojo kaimo žiburį – jos buvusį vaikiną. Kai jis nebešmėžuos jos akyse, nebebus ir pagundos. Be to įsikurdinimas naujame lizdelyje suteiks nemažai įdomių rūpesčių, tad vietos ir laiko mintims apie praeitį liks vis mažiau.
Įsivaizduoju, kad gali kilti noras pareikšti žmonai, jog žinai apie jos slaptas mintis ir kaip to įrodymą imsi pirštu baksnoti į jos dienoraščio įrašus. Iškart perspėju, kad tai nepadės jums pagerinti santykių, o tik dar labiau jus atitolins. Pagrindinė pamoka, kurią išmoktų jūsų gyvenimo draugė po šio įvykio – reikia slėpti(s) nuo vyro kur kas atidžiau, nei iki šiol. Vargu, ar to nori. Šiuo atveju geriau bus nutylėti apie rastą dienoraštį ir pasikalbėti apie ją pačią, jos lūkesčius. Kas jai dabar svarbu? Ko jai trūksta šeimyniniame gyvenime? Ko norėtų? Tuo pačiu galėtumėte kartu paplanuoti jūsų šeimos ateitį, pasvajoti, kur su paaugusiu sūneliu keliausite, kada būtų galima pradėti galvoti apie antrą vaikelį ir pan. Svarbu, kad ji dalyvautų šiame bendros ateities kūrime, prisiimtų atsakomybę už tam tikrų jos momentų realizavimą.
Ir dar svarbu, Andriau, suvokti savo vietą šioje istorijoje. Kas tu esi? Ar tiesiog nelaimingas vyras, kuriam žmona ruošiasi įtaisyti ragus, ar žmogus, kuris suvokė, jog jo šeimyniniame gyvenime iškilo problema, ir ieško būdų, kaip tą problemą išspręsti? Patarlė sako, kad nėra namų be dūmų, bet tai nereiškia, kad reikia tuose dūmuose sėdėti. Šeimyninių santykių kūrimas – užduotis visam gyvenimui. Linkiu, kad problemų sprendimai padėtų jums augti, bręsti ir tobulėti. Tada pasitvirtins kita patarlė, kad nėra blogo, kas neišeitų į gera.
Linga Švanienė
Straipsnis parašytas portalui psichika.eu