Klausimas: Sveiki, pažįstamų žmonių aplinkoje atsidūriau tarp dviveidžių. Dar niekada nesu sutikus tokios šeimos, kurioje visi tos šeimos nariai yra dviveidžiai. Jie apkalbinėja vieni kitus skirtingiems asmenims, o vėliau kartu susitikę elgiasi lyg šilkniai. Esu viso to liudininkė. Graudu tokį žmonių elgesį stebėt, bet kištis nenoriu.
Kartą viena iš tų dviveidžių kišosi į mano asmeninius reikalus, ją pastačiau į vietą. Visi tie, kuriems toji mergina nepatinka ir ją apkalbinėja, puolė ginti ne mane (nors gyniau save nuo ilganosės), o ją.
Noriu sužinoti, kaip paaiškinti, kuo pagrįsti tokį jų veidmainiškumo kupiną elgesį? Ir, kaip man vienai išlikti stipriai jų tarpe ir atsilaikyti? Nenoriu tapti jų liguisto apkalbinėjimo dalimi. Ačiū. Virginija (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas, Virginija, įsivaizduoju kaip buvo pikta ir apmaudu, kai tau ginant savo ribas (čia – mano, ir tai kitų neliečia), buvai nesuprasta aplinkinių, kurie palaikė ne tave, o ilganosę giminaitę. Natūralu, kad galėjai pasijusti vieniša, todėl ir klausi, kaip, būnant su jais, išlikti stipriai.
Neretai žmonės kritikuoja kitus, kad pasijustų pranašesni už tuos, kuriuos apkalba. Taip elgiasi silpni žmonės, nes pažeminti kitą lengviau, nei veiksmais įrodyti (kitiems ir pačiam sau), kad esu tikrai kažko vertas. Taip ir einama lengviausiu keliu. Jie paprastai net nesusimąsto, kad taip ne aukština, o kaip tik žemina save.
Be to, apkalbėdamas trečius asmenis, žmogus ieško bendraminčių, tiria, ką ir su kuo gali kalbėti, nusistato (ar net kuria) grupių ribas. Žmogus – sociali būtybė. Bendraminčių turėjimas jam reiškia saugumą, stiprybę. Ne taip retai atskiri individai susikuria tokią priklausomybės įvairioms, viena kitai prieštaraujančioms grupėms raizgalynę, kurioje pats velnias koją susipainiojęs išsisuktų. Bet ne žmogus.
Kaip manai, Virginija, iškilus konfliktui, kokią grupę palaikys toksai žmogus? Taip, taip! – stipriausią ir sau naudingiausią. Nes, kaip jau minėjau, apkalbas skleidžiantis žmogus pats dėl kokių tai priežasčių nepasitiki savimi. Tavo pasakojamu atveju, panašu (per mažai informacijos, kad galėčiu sakyti „tikrai“), kad žmonės susivienijo prieš tave pagal priklausymo šeimai kriterijų. Asmeninė nuomonė, principai, ar net teisybė tokiais atvejais praranda aktualumą, nes viršų ima grupės nuomonė. Toje istorijoje tu palikai už borto.
Klausi, Virginija, kaip išlaikyti stiprybę, bendraujant su tokiais žmonėmis. Didinti pasitikėjimą savimi, bręsti ir augti kaip asmenybei. Tik tada sugebėsi išlikti savimi konfliktinėse situacijose. Avys buriasi į bandas, o liūtas vaikšto vienas.
O santykiuose su laiške aprašytos šeimos nariais, jei aplinkybės vis tik verčia būti kartu su jais, stenkis išlaikyti neutralitetą. Pokalbius, kuriuose kritikuojamas trečias asmuo, bandyk nukreipti kita linkme, tarkim, apie bendrus darbus. O jei tai nepavyksta, pasišalink arba atsiprašyk, kad turi skubių reikalų. Apie save, kiek įmanoma, pasakok kuo mažiau.
Vis tik nelinkiu tau likti vienai. Susirask sau tinkamų žmonių ir su jais kurk tave tenkinančius santykius. Šimtaprocentinės garantijos, kad ir jie sunkiu metu nepasirodys dviveidžiais, nėra, tačiau tie, kurie išliks, bus aplinkybių ir laiko patikrinti. Sėkmės!
Šį straipsnį- atsakymą parašiau portalui psichika.eu
Linga Švanienė
Kartą viena iš tų dviveidžių kišosi į mano asmeninius reikalus, ją pastačiau į vietą. Visi tie, kuriems toji mergina nepatinka ir ją apkalbinėja, puolė ginti ne mane (nors gyniau save nuo ilganosės), o ją.
Noriu sužinoti, kaip paaiškinti, kuo pagrįsti tokį jų veidmainiškumo kupiną elgesį? Ir, kaip man vienai išlikti stipriai jų tarpe ir atsilaikyti? Nenoriu tapti jų liguisto apkalbinėjimo dalimi. Ačiū. Virginija (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas, Virginija, įsivaizduoju kaip buvo pikta ir apmaudu, kai tau ginant savo ribas (čia – mano, ir tai kitų neliečia), buvai nesuprasta aplinkinių, kurie palaikė ne tave, o ilganosę giminaitę. Natūralu, kad galėjai pasijusti vieniša, todėl ir klausi, kaip, būnant su jais, išlikti stipriai.
Neretai žmonės kritikuoja kitus, kad pasijustų pranašesni už tuos, kuriuos apkalba. Taip elgiasi silpni žmonės, nes pažeminti kitą lengviau, nei veiksmais įrodyti (kitiems ir pačiam sau), kad esu tikrai kažko vertas. Taip ir einama lengviausiu keliu. Jie paprastai net nesusimąsto, kad taip ne aukština, o kaip tik žemina save.
Be to, apkalbėdamas trečius asmenis, žmogus ieško bendraminčių, tiria, ką ir su kuo gali kalbėti, nusistato (ar net kuria) grupių ribas. Žmogus – sociali būtybė. Bendraminčių turėjimas jam reiškia saugumą, stiprybę. Ne taip retai atskiri individai susikuria tokią priklausomybės įvairioms, viena kitai prieštaraujančioms grupėms raizgalynę, kurioje pats velnias koją susipainiojęs išsisuktų. Bet ne žmogus.
Kaip manai, Virginija, iškilus konfliktui, kokią grupę palaikys toksai žmogus? Taip, taip! – stipriausią ir sau naudingiausią. Nes, kaip jau minėjau, apkalbas skleidžiantis žmogus pats dėl kokių tai priežasčių nepasitiki savimi. Tavo pasakojamu atveju, panašu (per mažai informacijos, kad galėčiu sakyti „tikrai“), kad žmonės susivienijo prieš tave pagal priklausymo šeimai kriterijų. Asmeninė nuomonė, principai, ar net teisybė tokiais atvejais praranda aktualumą, nes viršų ima grupės nuomonė. Toje istorijoje tu palikai už borto.
Klausi, Virginija, kaip išlaikyti stiprybę, bendraujant su tokiais žmonėmis. Didinti pasitikėjimą savimi, bręsti ir augti kaip asmenybei. Tik tada sugebėsi išlikti savimi konfliktinėse situacijose. Avys buriasi į bandas, o liūtas vaikšto vienas.
O santykiuose su laiške aprašytos šeimos nariais, jei aplinkybės vis tik verčia būti kartu su jais, stenkis išlaikyti neutralitetą. Pokalbius, kuriuose kritikuojamas trečias asmuo, bandyk nukreipti kita linkme, tarkim, apie bendrus darbus. O jei tai nepavyksta, pasišalink arba atsiprašyk, kad turi skubių reikalų. Apie save, kiek įmanoma, pasakok kuo mažiau.
Vis tik nelinkiu tau likti vienai. Susirask sau tinkamų žmonių ir su jais kurk tave tenkinančius santykius. Šimtaprocentinės garantijos, kad ir jie sunkiu metu nepasirodys dviveidžiais, nėra, tačiau tie, kurie išliks, bus aplinkybių ir laiko patikrinti. Sėkmės!
Šį straipsnį- atsakymą parašiau portalui psichika.eu
Linga Švanienė