Klausimas: Laba diena. Turiu sunkumų, bendraujant su antrąja puse. Pradėjom dažnai pyktis. Jei mėginu aiškintis, pasakyt, kada blogai jaučiuos dėl jos elgesio, ji pyksta ir nesileidžia į kalbas. Šiuo metu bendraujam daugiau žinutėmis ir skambučiais, nes esam skirtinguose pasaulio kampeliuose.
Mums kalbant žinutėmis, ji dingsta ilgesniam laikui, neatsakius į paskutinius mano parašymus, neperspėjus, kur išvyksta ar ką veiks, pvz. valandai ar trijoms… Man tai sukelia pyktį, kai žmogus neatsisveikinęs pabėga. Suirztu, nes mane domina, ką mano mergina veikia, o ji paprasčiausiai nieko nesakius prapuola. Po viso šito, kai mėginu jai sakyt, kodėl tu man negali parašyt, kur išeini ir ką veiksi, ji viską išverčia taip, kad aš prašau jos kas penkias minutes man ataskaitą duot, seku kiekvieną jos žingsnį, paranojiku išvadina ir panašiai. Anot jos, mano prašymas pasakyti, kur ji išeina ilgesniam laikui, yra reikalavimas atsiskaitinėti, ką veikia kas penkios minutės. To tikrai jos neprašau. Man labiausia nemalonu tai, kad ji neatsisveikinus ir nepasakius savo planų po to nekelia ir neatrašo kelias valandas ar net ilgiau. Vėliau atsiradus ima pasakot, ką veikė.
Tikrai pats jau nebesuprantu ar aš netaip žiūriu į bendravimą. Gal many yra problemų, kad tokį bendravimą laikau nepagarba žmogui? O gal čia jos kaltė? Labai norėčiau atsakymo iš trečio žmogaus, kuris nepažįsta nei vienos pusės ir į viską paziurėjęs bešališkai atsakys, kuris esam neteisus. Ačiū labai už sugaištą laiką ir už atsakymą.
Edvinas (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas Edvinai, suprantu, kad tau pikta, kai draugė neatsisveikinus prapuola. Įsivaizduoju, kaip tau apmaudu ir skaudu, kai bandant išsakyti, kas tau nepatinka, gauni atkirtį, jog esi paranojikas. Tokioje situacijoje tavo jausmai normalūs ir natūralūs.
Kita vertus, turiu pasakyti, kad natūralus ir normalus tokioje situacijoje ir tavo draugės atsakas. Kaip taip gali būti, paklausi. Pabandykim pasiaiškinti, kame šuo pakastas.
Savaime suprantama, kad draugė smarkiai perdeda, sakydama, kad tu reikalauji jos atsiskaitymų kas penkios minutės. Tačiau šiais žodžiais ji jau išreiškia, kas jai nepatinka. Edvinai, kaip manai, kas nepatinka draugei? Paprastai žmonėms nepatinka, kai juos kontroliuoja. Galimas dalykas, kad ir mergina tavo norą žinoti, kur ji eina, ką veiks ir kiek laiko ten bus, priima kaip kontrolę. Tad jos vengimas suteikti tau norimą informaciją yra sąmoningas ar nesąmoningas jos laisvės sau pasitvirtinimas.
Ar iš tiesų draugės netikėtas dingimas reiškia nepagarbą tau? Nebūtinai. Įsivaizduokim, kad ji parašė tau, jog baigia pokalbį. Kokia bus tavo reakcija? Kur eini? Ką veiksi? O tai ji jau gali priimti kaip kontrolę. Tad merginai kur kas paprasčiau dingti nieko nesakius, tuo labiau, kad jos ketinimai gali pasikeisti, o tada jai tektų aiškintis, kas, kaip ir kodėl pasikeitė. Kur kas lengviau papasakoti apie tai, kas jau įvyko.
Yra dar vienas svarbus klausimas, susijęs su pačiu tavimi, Edvinai – kodėl tau svarbu žinoti, kur eina mergina ir ką ji ten veiks? Kaip jautiesi, nežinodamas, kur yra draugė? Tau neramu? Nerandi sau vietos? Nebegali susikaupti savo darbuose? Siunti jai žinutes ar net bandai prisiskambinti? Pradedi pykti? Tikriausiai, atpažinai save. Ar tai merginos problema, kad tu negali ramiai išlaukti, kol ji paskambins ir papasakos (arba – ne), ką veikė. Taip, taip! Ji turi teisę ir nepasakoti, kur buvo, jei to nenori. Juk ji – ne mažas vaikas, o tu jai – ne tėtis. Ji turi tokią teisę, net jei ji – tavo draugė ar žmona.
Tikroji draugystė pasižymi abipusiu pasitikėjimu ir laisve. Bet kokia kontrolė ar noras kontroliuoti kitą natūraliai iššaukia to žmogaus pasipriešinimą, galima sakyti, kad atstumia jį nuo tavęs, o ilgainiui net priverčia nuo tavęs bėgti. Šito tu nenori, tad bus kur kas veiksmingiau paleisti tavyje gyvenantį kontrolierių, nes vienaip ar antraip visko gyvenime sukontroliuoti neįmanoma. Deja, šitai padaryti be psichologo pagalbos gali būti sunku, nes labai tikėtina, kad noras viską laikyti savo rankose atėjo iš tavo ankstyvosios vaikystės ir pasireiškia kaip nepasitikėjimas savimi.
Edvinai, tu kreipeisi į mus, prašydamas išaiškinti, kuris iš jūsų yra teisus, o kuris – ne. Atsakysiu klausimu į klausimą: kas svarbiau: būti teisiu ar būti laimingu? Dar Buda ragino stengtis būti laimingu, o ne teisiu. Apie tą patį kalbėjo Jėzus Kristus: “Tu gali būti teisiu arba gali būti laimingu.“ Linkiu tau, Edvinai, būti laimingu, nes dviejų mylinčių vienas kitą žmonių santykiuose laimėjimas prieš kitą yra tolygus pralaimėjimui.
Šis mano straipsnis buvo parašytas portalui psichika.eu
Mums kalbant žinutėmis, ji dingsta ilgesniam laikui, neatsakius į paskutinius mano parašymus, neperspėjus, kur išvyksta ar ką veiks, pvz. valandai ar trijoms… Man tai sukelia pyktį, kai žmogus neatsisveikinęs pabėga. Suirztu, nes mane domina, ką mano mergina veikia, o ji paprasčiausiai nieko nesakius prapuola. Po viso šito, kai mėginu jai sakyt, kodėl tu man negali parašyt, kur išeini ir ką veiksi, ji viską išverčia taip, kad aš prašau jos kas penkias minutes man ataskaitą duot, seku kiekvieną jos žingsnį, paranojiku išvadina ir panašiai. Anot jos, mano prašymas pasakyti, kur ji išeina ilgesniam laikui, yra reikalavimas atsiskaitinėti, ką veikia kas penkios minutės. To tikrai jos neprašau. Man labiausia nemalonu tai, kad ji neatsisveikinus ir nepasakius savo planų po to nekelia ir neatrašo kelias valandas ar net ilgiau. Vėliau atsiradus ima pasakot, ką veikė.
Tikrai pats jau nebesuprantu ar aš netaip žiūriu į bendravimą. Gal many yra problemų, kad tokį bendravimą laikau nepagarba žmogui? O gal čia jos kaltė? Labai norėčiau atsakymo iš trečio žmogaus, kuris nepažįsta nei vienos pusės ir į viską paziurėjęs bešališkai atsakys, kuris esam neteisus. Ačiū labai už sugaištą laiką ir už atsakymą.
Edvinas (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas Edvinai, suprantu, kad tau pikta, kai draugė neatsisveikinus prapuola. Įsivaizduoju, kaip tau apmaudu ir skaudu, kai bandant išsakyti, kas tau nepatinka, gauni atkirtį, jog esi paranojikas. Tokioje situacijoje tavo jausmai normalūs ir natūralūs.
Kita vertus, turiu pasakyti, kad natūralus ir normalus tokioje situacijoje ir tavo draugės atsakas. Kaip taip gali būti, paklausi. Pabandykim pasiaiškinti, kame šuo pakastas.
Savaime suprantama, kad draugė smarkiai perdeda, sakydama, kad tu reikalauji jos atsiskaitymų kas penkios minutės. Tačiau šiais žodžiais ji jau išreiškia, kas jai nepatinka. Edvinai, kaip manai, kas nepatinka draugei? Paprastai žmonėms nepatinka, kai juos kontroliuoja. Galimas dalykas, kad ir mergina tavo norą žinoti, kur ji eina, ką veiks ir kiek laiko ten bus, priima kaip kontrolę. Tad jos vengimas suteikti tau norimą informaciją yra sąmoningas ar nesąmoningas jos laisvės sau pasitvirtinimas.
Ar iš tiesų draugės netikėtas dingimas reiškia nepagarbą tau? Nebūtinai. Įsivaizduokim, kad ji parašė tau, jog baigia pokalbį. Kokia bus tavo reakcija? Kur eini? Ką veiksi? O tai ji jau gali priimti kaip kontrolę. Tad merginai kur kas paprasčiau dingti nieko nesakius, tuo labiau, kad jos ketinimai gali pasikeisti, o tada jai tektų aiškintis, kas, kaip ir kodėl pasikeitė. Kur kas lengviau papasakoti apie tai, kas jau įvyko.
Yra dar vienas svarbus klausimas, susijęs su pačiu tavimi, Edvinai – kodėl tau svarbu žinoti, kur eina mergina ir ką ji ten veiks? Kaip jautiesi, nežinodamas, kur yra draugė? Tau neramu? Nerandi sau vietos? Nebegali susikaupti savo darbuose? Siunti jai žinutes ar net bandai prisiskambinti? Pradedi pykti? Tikriausiai, atpažinai save. Ar tai merginos problema, kad tu negali ramiai išlaukti, kol ji paskambins ir papasakos (arba – ne), ką veikė. Taip, taip! Ji turi teisę ir nepasakoti, kur buvo, jei to nenori. Juk ji – ne mažas vaikas, o tu jai – ne tėtis. Ji turi tokią teisę, net jei ji – tavo draugė ar žmona.
Tikroji draugystė pasižymi abipusiu pasitikėjimu ir laisve. Bet kokia kontrolė ar noras kontroliuoti kitą natūraliai iššaukia to žmogaus pasipriešinimą, galima sakyti, kad atstumia jį nuo tavęs, o ilgainiui net priverčia nuo tavęs bėgti. Šito tu nenori, tad bus kur kas veiksmingiau paleisti tavyje gyvenantį kontrolierių, nes vienaip ar antraip visko gyvenime sukontroliuoti neįmanoma. Deja, šitai padaryti be psichologo pagalbos gali būti sunku, nes labai tikėtina, kad noras viską laikyti savo rankose atėjo iš tavo ankstyvosios vaikystės ir pasireiškia kaip nepasitikėjimas savimi.
Edvinai, tu kreipeisi į mus, prašydamas išaiškinti, kuris iš jūsų yra teisus, o kuris – ne. Atsakysiu klausimu į klausimą: kas svarbiau: būti teisiu ar būti laimingu? Dar Buda ragino stengtis būti laimingu, o ne teisiu. Apie tą patį kalbėjo Jėzus Kristus: “Tu gali būti teisiu arba gali būti laimingu.“ Linkiu tau, Edvinai, būti laimingu, nes dviejų mylinčių vienas kitą žmonių santykiuose laimėjimas prieš kitą yra tolygus pralaimėjimui.
Šis mano straipsnis buvo parašytas portalui psichika.eu
