Prieš dvejus metus savo valia sugebėjau labai daug pasiekti, tačiau dabar jos trūksta - nuo maisto atsisakymo iki didelių iššūkių įveikimo darbe.
Ačiū Jums iš anksto. Pagarbiai,
Aida (vardas pakeistas)
Atsakymas. Labas, Aida, valia yra gebėjimas sąmoningai valdyti savo veiklą ir elgesį, padedantis įveikti kliūtis, siekiant tikslo, tačiau be sąmonės žmoguje dar veikia pasąmonė, kuri labai dažnai niekais paverčia net pačius geriausius ketinimus. Tad siūlyčiau ne tiek valią stiprinti, kiek „tartis“ su savo pasąmone, kad ji ne pagalius į ratus kaišiotų, o padėtų įgyvendinti norus. Priešingu atveju gaunasi vidinis tampymasis į priešingas puses, o vežimas stovi vietoj ar net ritasi į pakalnę.
Iš pradžių peržvelkime, koks sąmonės ir pasąmonės santykis. Sakoma, kad sąmonė yra raitelis, o pasąmonė – žirgas. Jei raitelis protingas, su ištikimu keturkoju jis gali greitai ir lengvai pasiekti norimą tikslą. Tačiau raitelis dažnai pats nežino, ko nori, ir niukina arklį prieštaringomis komandomis. Eiklusis draugas nebesusigaudo, kokią komandą vykdyti, ir neša raitelį, kur pasitaiko, ar net išvis stovi vietoje. Valios pastangomis žirgą galima tempti ar stumti, tačiau vargu ar ilgam užteks jėgų ir valios.
Pateiksiu keletą pavyzdžių, kaip žmoguje veikia prieštaringi norai. Iš vienos pusės noriu būti liekna, dailių formų ir žinau, kad turėčiau sportuoti ir valgyti saikingai. Iš kitos pusės darbe pavargstu, tad grįžus namo norisi pagulėti. Pakeliui į namus ėjau pro bandelių kepyklėlę, iš kurios sklido toks gardus kvapas... Na, taip, buvau sau prisiekusi mėnesį nevalgyti pyragaičių, bet neuždraudžiau sau užeiti į krautuvėlę ir bent akis paganyti po lentynas. Pati nesuprantu, kaip mano krepšelyje atsidūrė penkios bandelės, tad iš pykčio, kad taip atsitiko, visas jas ir suvalgiau vienu prisėdimu. Štai ir prieštaringos komandos: noriu būti liekna, bet noriu ir skaniai pavalgyti.
Kitas pavyzdys. Man pavyko įsitvirtinti norimame darbe, tad dabar svajoju kilti karjeros laiptais. Tačiau iš kitos pusės iš dalies nusivyliau kasdienine rutina, prieš įsidarbindama tikėjausi kur kas įdomesnių užduočių. Nebežinau, ar iš vis noriu dirbti šį darbą. Gal reikėtų pagalvoti apie kažką kitą. Karjeros siekimas pareikalaus tiek pastangų ir energijos, kad net nebežinau, ar to noriu. O dar mano kilimas sukels kolegų apkalbas ir pavydą... Ar tikrai man to reikia?..
Arba... Noriu ištekėti. Turėdama vyrą nesijausiu vieniša. Galėsim kartu smagiai leisti vakarus, kalbėti apie abiem rūpimus dalykus, kartu keliauti, mėgautis seksu, auginti vaikus... Kita vertus, tada turėsiu daugiau rūpintis savo išvaizda, su vyru derinti savo veiksmus, rankioti jo išmėtytas kojines, o naktimis klausytis knarkimo... Ar tik ne geriau bus gyventi vienai, kaip esu įpratusi.
Savaime suprantama, Aida, kad šie pavyzdžiai gerokai supaprastina žmogaus psichikoje vykstančius procesus, tačiau ir iš jų matyti, kad, norint pasiekti sau svarbų tikslą, svarbu įtikinti pasąmonę, kad pasiekus norimą rezultatą tapsiu tikrai laiminga. Jau girdžiu tavo kitą klausimą: o kaip tai padaryti? Atsakymas: didinti motyvaciją. Tam tiks visi motyvaciją didinantys būdai, kurių aprašymus gali rasti internete. Ir aš savo internetiniame puslapyje pateikiau sistemą psichotechnikų, kurių pagalba galima padidinti motyvaciją taip, kad norimą tikslą pasiekti būtų paprasta ir lengva.
Įsivaizduokim, kad turime tinkamą motyvaciją norimam tikslui pasiekti. Kaip tada su valia? Ar bebus ji reikalinga? Be abejo valia reikalinga tam, kad pakankamai stengčiaus reikiamų rutininių darbų atlikimui, kad nenukrypčiau į šoną, kad paniukinčiau stabtelėjusį žirgą, paraginčiau jį įveikti kelyje atsiradusią kliūtį ir pan. Ir žinoma, valia bus reikalinga pakankamam motyvacijos lygiui palaikyti, kad gražiai pradėjus kelionę, neužgesčiau po pirmo didesnio ar mažesnio išbandymo.
Linkiu tau , Aida, skirti didesnį dėmesį ne valios resursų atstatymui, o vidinių prieštaravimų likvidavimui ir motyvacijos didinimui. Tada norimi tikslai bus pasiekiami lengvai, linksmai ir greitai. Sėkmės!
Straipsnį parašiau portalui psichika.eu
Linga Švanienė