
Stovėjau užvertusi galvą ir negalėjau atitraukti akių. Pamažu ėmė ryškėti jos sesės. Nors dar nesugebėjau atskirti žvaigždynų, pirmieji nakties šviesuliukai atrodė tokie savi ir pažįstami. Tarytum prisiminiau, kaip kadaise skridau kartu su jais ir tarp jų. O paskui, išsirinkau šią planetą ir dabar stoviu čia. Jaukioje Žemės laukymėje ramų vakarą užvertusi galvą į dangų. Žiūrinti į žvaigždes...