Atstumtosios dalies sugrąžinimas
Pasidalinsiu, kaip vyko mano dalių transformacija, atliekant psichotechniką "Atstumtosios dalies sugrąžinimas". Šią psichotechniką atlikau, klausydama S.Kovaliovo vebinaro apie Savarankiškas sąmonės dalis (Caмостоятельные единицы сознания). Kadangi labai ryškiai mačiau vaizdus, nusprendžiau jų atitikmenų paieškoti interneto vaizduose. Ne viskas atitinka šimtu procentų, tačiau pati transformacija akivaizdi. Teorinės dalies nepasakosiu.
Įsivaizduojant, kaip iš tamsios olos išeina būtybė, pamačiau piktą juodą išsišiepusią beždžionę.
Įsivaizduojant, kaip iš tamsios olos išeina būtybė, pamačiau piktą juodą išsišiepusią beždžionę.
Pakvietus beždžionę išeiti ant vieno iš popieriaus lapų, kurie buvo padėti ant grindų, ji pavirto nepatenkintu piktu pasišiaušusiu anglų džentelmenu. Nedyvai, kad atstumtoji dalis iš pradžių yra nepatikli ir pikta - juk tiek laiko buvo ignoruojama, netgi dar daugiau - nugrūsta į šešėlį. Džentelmeno antipodu tapo vienuolė (žr. žemiau).
Paprašyta nurodyti teigiamus anglo bruožus, vienuolė išvardino jo jėgą, vyriškumą, protingumą, sugebėjimą veikti ryžtingai, drąsą. Po šių žodžių piktasis anglas pavirto ...
... jaunu elegantišku mokslininku, labai panašiu į herojų, keliavusį aplink žemę per 80 dienų pagal Žiulio Verno romaną. Paklaustas, kokių teigiamų bruožų turi vienuolė, jis nurodė, kad ji yra pasirengusi kitiems padėti, patikima, rūpestinga, atkakli, sumani, optimistė.
Manoji vienuolė buvo panaši į tą, kuri nuotraukoje. Štai iš kur manyje buvo poreikis savanoriauti, padėti kitiems, netgi mažai kreipiant dėmesio į tai, ko man pačiai reikia ir kas naudinga man.
Girdėdama jaunojo anglo žodžius, vienuolė tapo jauna dalykiška ledi, rusvu kostiumėliu, su aukštakulniais bateliais.
Matėsi, kad dabar anglas ir jaunoji moteris vienas kitam simpatizuoja. Jie susiėmė už rankų ir nuėjo tolyn. Vienu metu jie peržengė nematomą ribą ir atsidūrė prieš didžiulį ramų vandenyną. Jų rūbai tapo baltais. Jei kairėje pusėje esančiame paveiksle nuimtumėm debesis, bangas, praplėstume paveikslą į šonus, suteiktumėm jam ramybės ir matytume porą einančią susikibusią už rankų, tai būtų tas vaizdas, kurį prisiėmiau į save.
