Zeigarnik efektas pavadintas praėjusiame amžiuje gyvenusios psichologės vardu (o tiksliau - pavarde). Užėjusi į kavinę su būriu studentų dėstytoja buvo nustebusi, kad padavėjas be jokių užrašų puikiausiai prisiminė visų užsisakančiųjų pageidavimus. Susidomėjusi ji pasiteiravo padavėjo, kaip jam taip pavyksta. Išaiškėjo, kad jis puikiausiai prisimindavo neįvykdytus užsakymus, tačiau juos kaip mat užmiršdavo, kai tik viską pateikdavo klientams.
Bluma Zeigarnik ėmė tyrinėti šią prisiminimo ypatybę ir nustatė, kad pertrauktas veiksmas yra įsimenamas geriau, nei užbaigtas. Išaiškėjo, kad pradėjus spręsti nusistatytas užduotis, atmintyje sukuriama įtampa, kuri atslūgsta tik užbaigus darbą.
Tokia atminties savybė gali tiek padėti, tiek trukdyti. Kaip padeda, aišku iš pavyzdžio su gerai užsakymus prisimenančiu padavėju. O trukdo neužbaigtų darbų keliama įtampa, kuri išlieka net tada, kai mes sąmoningai jos nejaučiame. (Čia prisiminiau savo kadaise megztą ir užmestą megztuką...) Išvada būtų aiški - užbaigti pradėtus darbus. O tais atvejais, kai tai daryti būtų kvaila (tarkim užbaigti skaityti neįdomią knygą), galima sau pasakyti, kad atšaukiu pradėtą darbą arba mintyse jį užbaigti. Taip nebaigti darbai bus paleisti, ir įtampa atslūgs.
Bluma Zeigarnik ėmė tyrinėti šią prisiminimo ypatybę ir nustatė, kad pertrauktas veiksmas yra įsimenamas geriau, nei užbaigtas. Išaiškėjo, kad pradėjus spręsti nusistatytas užduotis, atmintyje sukuriama įtampa, kuri atslūgsta tik užbaigus darbą.
Tokia atminties savybė gali tiek padėti, tiek trukdyti. Kaip padeda, aišku iš pavyzdžio su gerai užsakymus prisimenančiu padavėju. O trukdo neužbaigtų darbų keliama įtampa, kuri išlieka net tada, kai mes sąmoningai jos nejaučiame. (Čia prisiminiau savo kadaise megztą ir užmestą megztuką...) Išvada būtų aiški - užbaigti pradėtus darbus. O tais atvejais, kai tai daryti būtų kvaila (tarkim užbaigti skaityti neįdomią knygą), galima sau pasakyti, kad atšaukiu pradėtą darbą arba mintyse jį užbaigti. Taip nebaigti darbai bus paleisti, ir įtampa atslūgs.
