Toliau beliko išsiaiškinti kas, kur ir kaip išsidėsto toje erdvėje, bei išdirbti būdus, keičiant vaizdinių atstumą ar/ir charakteristikas galima pasiekti norimų pasikeitimų. Tarkim baisuoklis vadovas Socialinėje panoramoje rodosi kaip didžiulis ir grėsmingas, kai tuo tarpu mano paties įvaizdis jo atžvilgiu - ščiuplutis, menkutis, susigūžęs. Pasirodo, kad užtenka savo vaizdinį padidinti, suteikti jam trūkstamų išteklių/resursų, tinkamai apšviesti, įjungti jo viduje esančią lemputę, ir savivertė žymiai išauga. O teroristo viršininko vaizdinį galima sumažinti, atitolinti, padengti rūku - ir išgaruoja baimės, apimdavusios vien nuo minties apie susitikimą su žmogumi..
Sakysit, kad taip nebūna? Prisiminkit, kad Napoleonas buvo ištiesų mažo ūgio, tačiau į savo dildas kareivius sugebėdavo žiūrėti iš viršaus. O tai jam pavykdavo būtent todėl, kad jo įsivaizdavimu jo paties įvaizdis buvo didelis ir galingas.
Seminare gavau papildomų žinių, naujų psichotechnikų ir kai kurių psichotechnikų atlikimo niuansų, kuriuos būtinai panaudosiu darbe su klientais. Seminaruose visada dalyvauju aktyviai, atlieku visas užduotis, tad ir iš šio renginio pasiėmiau maksimumą.
Ačiū Aurimui Vietrinui ir kitiems organizatoriams, pasikvietusiems Luką Derksą į Lietuvą ir įgyvendinusiems šį reikšmingą projektą!