Stop! Stop! Stop! Nejaugi aš - tai tik mano užstrigęs elgesys? O jei pabandžius kitaip...
Atsakymas merginai, užstrigusiai santykių nelaikyme (arba aš myliu- mane palieka, arba jis myli- aš pabėgu), kaip tik apie tai, kaip keistis, keisti savo elgesį, keisti gyvenimą... išliekant savimi. Gal net ir atrandant tikrąją save.
Ištrauka iš atsakymo: Netikiu, kad per vieną dieną iš choleriško foksterjero tu tapsi santūriu ir flegmatišku senbernaru (čia tokios šunų veislės, jei ką). To ir nereikia. Tai būtų nenatūralu. Tačiau primažinti greitį galėtum. Tarkim tu įsimylėjai vaikiną. Galbūt tau norisi jam skambinti ar rašyti žinutes kas valandą. Susilaikyk ir rašyk ne dažniau nei kartą per dvi valandas. Ilgainiui pavyks rašyti ar skambinti dar rečiau. Na, o jei tave atakuoja įsimylėjęs vaikinas, neskubėk prieš jo nosį užtrenkti duris. Atidėk atsakymą ar veiksmą savaitei, dienai, nors valandai. Kiek išeina. Gali pasakyti, kad dar nesi pasirengusi. Ar panašiai.
Aš nežinau, kaip konkrečiai tu elgiesi, tad greičio mažinimą kūrybiškai pritaikyk savo veiksmams. Nenusimink, jei nepavyks iškarto taip, kaip norėsis. Roma irgi ne iškarto pasistatė. Kiekvienas ir nedidelis laimėjimas yra svarbus.
Merginos klausimas ir visas mano atsakymas čia.