Naktį pasnigo. Ankstyvas rytas pasitiko gaiviu baltumu. Prisiminiau linksmą pasakojimą apie tai, ką reikia daryti pasnigus.
Vieną naktį provincijoje, kur buvo vienuolynas, labai gausiai pasnigo. Ryte, perbridę per aukštas pusnis, mokiniai susirinko meditacijų salėje.
Mokytojas pasisveikino su jais ir paklausė:
- Sakykite, ką reikia daryti gausiai pasnigus?
Vienas mokinys pasiūlė:
- Reikia melstis, kad atšiltų oras.
Kitas svarstė:
- Reikia tiesiog būti savo celėje, o sniegas savaime savo laiku ištirps..
Trečiasis išmąstė:
- Pažinusiam tiesą turi būti vis vien – yra sniegas ar jo nėra..
Mokytojas atsiduso ir pasakė:
- O dabar paklausykite manęs... Kastuvus į rankas, ir – pirmyn sniego kasti!..
Paimta iš ruvi.lt
Vieną naktį provincijoje, kur buvo vienuolynas, labai gausiai pasnigo. Ryte, perbridę per aukštas pusnis, mokiniai susirinko meditacijų salėje.
Mokytojas pasisveikino su jais ir paklausė:
- Sakykite, ką reikia daryti gausiai pasnigus?
Vienas mokinys pasiūlė:
- Reikia melstis, kad atšiltų oras.
Kitas svarstė:
- Reikia tiesiog būti savo celėje, o sniegas savaime savo laiku ištirps..
Trečiasis išmąstė:
- Pažinusiam tiesą turi būti vis vien – yra sniegas ar jo nėra..
Mokytojas atsiduso ir pasakė:
- O dabar paklausykite manęs... Kastuvus į rankas, ir – pirmyn sniego kasti!..
Paimta iš ruvi.lt
