Iš pradžių norėjosi atsakyti vaikinui, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo šeimininkas ir tik jam pačiam spręsti, kokiu jis nori būti. Tačiau paskui pagalvojau, kad mes bendraudami juk veikiam vienas kitą, tad kodėl tas poveikis negalėtų būti kryptingas.
Aišku, kad galėtų. Tad atsakyme neapsiribojau vien pritarimu, kad tikrai jis nėra draugei tėtis, ir moralizavimai, kaip vaikinas jau pastebėjo, tikrai nepadės. Pateikiau ir porą būdų, kaip galima sėkmingai įtakoti kito elgesį norima linkme.
Kviečiu paskaityti čia.