Beviltiškumą, gyvenimo beprasmiškumą klientė juto krūtinėje kaip kažkokį didelį rudaižalią piltuvą. Pasiteiravus, kada atsirado šis piltuvas, moteris paniro į laikotarpį, kai dar nebuvo gimus - mama tik tik sužinojo apie savo nėštumą, jautėsi nesaugi ir visą naktį praverkė. Galvojo apie abortą. 4 savaičių kūdikėlis stingo iš siaubo. Pasiūliau jai "nueiti" į laikotarpį, kol dar viskas buvo gerai ir prisistatyti: "Labas, aš atėjau iš tavo ateities. Žinok, už kurio laiko tau gali pasirodyti, kad mama tavęs nenori. Bet tu gimsi ir gyvensi. Ne visada gyvenimas bus rožėmis klotas, bus ir nelengvų momentų, tačiau bus ir džiaugsmo. O kad to džiaugsmo būtų daugiau, tu tvirtai žinok, kad gyvensi." Moters skruostais ėmė riedėti ašaros, vadinasi mažylė išgirdo. Paskui dar suteikėm jos mamai saugumo ir pasitikėjimo savimi. Sugrįžus į dabartį, piltuvas, slėgęs krūtinę, buvo išnykęs.
Comments are closed.
|
Istorija
September 2015
|