Ar gali neurotransformingo psichotechnikos padėti žmogui įveikti priklausomybę nuo kompiuterio? Gali tik tuo atveju, jei žmogus pats to nori. Visas S.Kovaliovo atsakymas čia.
Kaip pavadintumėt žmogų, kuris pralenkė 300 milijonų kitų dalyvių ir laimėjo maratoną? Superčempionas? Rezultatas iš tiesų įspūdingas. O dabar pasakysiu, kad tokiais čempionais esame kiekvienas iš mūsų, nes laimėjome superlenktynes. Kadaise 300 milijonų spermatozoidų iš visų jėgų veržėsi link kiaušąlastės, tačiau tikslą pasiekė vienintelis. Pats greičiausias. Pats stipriausias. Pats guviausias. Tas, kurį iš tiesų lydėjo nepaprasta sėkmė. Turint omeny, kad lenktynių buvo daug, o sėkmingų finišų – tik vienetai, mūsų pergalės reikšmė dar labiau padidėja. Kiekvieno iš mūsų tikimybė pasirodyti šiame pasaulyje, šiame pavidale buvo viena šimtamilijardinė. Ir mums pavyko! Gamta pasirinko būtent mus kaip geriausius kandidatus. Kaip gyvybingiausius, stipriausius. Tuos, kurie verti šio žemiško nuotykio. Sekmadienis - virsmo diena, kai baigiasi viena savaitė ir tuoj tuoj prasidės kita. Tai laikas stabtelti ir apsižvalgyti. Vienoje pusėje praėjusi savaitė, kitoje - dar neprasidėjusi. Kai kurias užduotis nešiuos toliau. Prie kasdieninio dantų valymosi ir prausimosi pridėjau rytinius akių pratimus bei mankštą, kontrastinį dušą. Toliau dirbsiu konsultante internetiniuose projektuose, vesiu idividualias konsultacijas, dirbsiu su moterų grupe. Ką tik baigiau klausyti S.Kovaliovo seminaro įrašą, o kitą savaitę vyksiu į Maskvą į naują S.Kovaliovo meistro lygio seminarą "Sisteminis konsultavimas ir būties keitimo tikslų įgyvendinimo psichoterapija". Mokymaisi, kvalifikacijos kėlimas atima daug laiko ir lėšų. Suprantu, kad tam reikalingas pasišventimas, ir jo aš turiu su kaupu, nes darau tai, kas man patinka, nes matau tame prasmę ir ateitį. Juk sakoma, kad geriau padaryti, o paskui gailėtis, nei gailėtis dėl to, kad net nepabandei. Aš pabandžiau ir dabar veikiu. Linkiu sau lengvos, įdomios, džiaugsmingos naujos savaitės. Ir jums to linkiu! Problemų sprendimai paprastai būna paprasti, tačiau nedažnai žmonės į situaciją sugeba pažvelgti kitaip. Seminarų metu S.Kovaliovas ne kartą pateikė pavyzdį, kaip sėkmingai galėjo išsigelbėti "Titaniko" keleiviai ir įgula, nes visai šalia katastrofos vietos buvo neskęstantis plaustas - ledkalnis. "Titaniko" keleiviams būtų pilnai užtekę laiko patiems persikelti ant ledkalnio, bei pernešti iš laivo šiltas antklodes ir maisto atsargas. Beliktų ramiai laukti, kol atplauks pagalba. Šį pasakojimą man priminė naujai perskaitytas anekdotas apie žmogelį, kuris nesugebėjo išgirsti atsakymo į maldą. Akivaizdu, kad pažvelgti kitaip jis nesugebėjo. Šliaužė žmogus dykuma. Sunkiai bejudėjo. Pakėlė akis į dangų ir sušuko: - Dieve, dieve! Duok nors lašelį vandens! Jau kelinta diena meldžiu, o tu man tik kastuvus iš dangaus mėtai... Kiekvienas is mūsų esame valgę pyragėlių braškių, grybukų, riešutėlių, ežiukų. Vargu ar sužinosime, kam pirmajam kilo mintis šitaip pažaisti su saldumynais. Tačiau mūsiškiai vestuviniai pyragėliai toli gražu neprilygsta Debbie Goard konditerinėms fantazijoms. Žvilgterkit į nuotrauką. Joje matote ne kasetes, o pyragėlius. Kai kepėjai Debbie Goard nusibodo kepti nesibaigiančias eiles vienodų standartinių pyragėlių, jai kilo mintis... Ką čia pasakoti, geriau patys pažiūrėkit čia. Nežinau, ar skanūs šie pyragėliai, tačiau tikrai ypatingi. O pati Debbie, sukūrė savo verslą ir , sako, neatsigina nuo klientų. Taip netradicinis požiūris į visiems įprastą dalyką, kūrybingumas ir veiklumas padėjo jai rasti savo vietą pyragėlių pasauly. Štai kokią tikrą istoriją radau internete. “Pasigavau taksi, nuvykau į vietą ir tik čia pastebėjau, kad neturiu piniginės. Tuo metu pribėgo prie taksi kitas keleivis. Jis sumokėjo taksistui už mane, ir į klausimą, kaip galėčiau grąžinti jam pinigus, padavė kortelę, sakydamas, kad pinigus palikčiau čia. Vakare, nuvykęs kortelėje nurodytu adresu, pamačiau, kad stoviu prie pastato, kuriame įsikūrusi labdaros organizacija. Ši istorija priminė man kitą tikrą istoriją. Prieš savaitę IPI forume vienas skaitytojas prisipažino, kad kadaise parsisiuntė iš interneto S.Kovaliovo knygą, kuri jam labai padėjo. Dabar , norėdamas atsilyginti už gautą taip reikalingą jam pagalbą, skaitytojas paprašė Sergejaus Kovaliovo sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus. Profesorius Sergejus Kovaliovas atsakė, kad numatytą sumą jis pervestų vaikų fondui. Kai kurie žmonės miršta dvidešimt penkerių, tik iki septyniasdešimties jų nepalaidoja. Šiuos M.Eriksono žodžius seminarų metu cituoja profesorius Sergejus Kovaliovas, kalbėdamas apie prasminių tikslų svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime. Mažąją Meri mama atsivedė prie jūros. - Mamyte, ar galiu pažaisti su smėliuku? - Ne, brangute. Tu išsipurvinsi savo švarius rūbelius. - Mamyte, ar galiu pabėgioti bangomis palei krantą? - Ne, tu sušlapsi ir peršalsi. - Mamyte, ar galiu pažaisti su kitais vaikais? - Ne, tu pasiklysi tarp žmonių. - Mamyte, nupirk man ledų. - Ne. Tu peršalsi, ir tau skaudės gerklę. Mažoji Meri ėmė garsiai verkti. Mama atsisuko į netoliese stovinčią moterį ir pasakė: - Dieve mano! Ar jūs kada matėte tokį nervingą vaiką! Net ir tose sferose, kur atrodo pasiekta viskas, kas tik įmanoma, galima padaryti savų atradimų. Štai fotografė iš Niu Jorko Jamie Beck animavo savo nuotraukų detales. Gaila, kad mano svetainė nepalaiko šios animuotos funkcijos, tad kaip atrodo gyvos nuotraukos galite pažiūrėti čia. Labai įdomu, ar ne? Tai dar vienas įrodymas, kad žmogaus fantazijai nėra ribų. Linkiu visiems kūrybiškumo! Tokį klausimą uždavė viena internetinės svetainės "Mamyčių klubas" dalyvė. Nors su draugu ji jau gyvena trejus metus ir abu planuoja toliau gyventi kartu, nėštukė nenori, kad jos vestuvės atrodytų "kaip iš reikalo". Mano atsakymą kviečiu paskaityti čia. |
Istorija
September 2015
|