Dažnai pasitaiko, kad mūsų jaučiami jausmai mamoms būna susipynę iš įvairiausių net prieštaringų gijų. Iš vienos pusės mylime mamas, kita vertus jaučiame suirzimą, norą priešintis, pyktį dėl smulkmenų. Nelengva būna išpanioti šią raizggalynę ir suprasti, kur prasideda neigiamų jausmų ištakos. Apie tai kalbėjome su internetinio portalo "Vakarų Lietuvos medicina" redaktore Genovaite Privediene. Jos - klausimai, o mano... ne tik atsakymai, bet ir papildomi klausimai, į kuriuos, galbūt, atsakys patys skaitytojai.
Visi žinome, kad mama – pirmasis ir svarbiausias žmogus vaiko gyvenime. Kaip mamos elgesys palieka pėdsakus vaiko sieloje visam gyvenimui? Kokius kompleksus gali sukurti?
Iš tiesų, mama ne tik išnešioja, pagimdo, augina savo vaiką, bet ir turi didžiulį poveikį visam jo gyvenimui. Kodėl jos įtaka tokia stipri, jei paprastai žmogus artimai bendrauja su tėvais tik pirmuosius du gyvenimo dešimtmečius? Paskui jis ar ji sukuria savo šeimą, augina savo vaikus, dirba, pagaliau pereina į trečią gyvenimo trečdalį… Didžiulę mamos įtaką galima paaiškinti tuo, kad mama bendrauja su žmogumi, kol jis yra nesąmoningos būsenos – prenetaliniu (iki gimimo) laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais. Šiuo laikotrapiu mažylis dar neturi patirties, nemoka mąstyti. Visą iš išorės gaunamą informaciją žmogutis perdirba visu savo kūnu, visa esybe.
Šiuolaikinė psichoterapija pripažįsta, kad žmoguje veikia ne vienas, o keturi protai: enterinis (pilve), kognityvinis (galvoje), kardio (krūtinėje) ir lauko (virš galvos). Šie protai pradeda veikti ne visi kartu, o įsijungia palaipsniui, vaikui augant. Meditacijų metu bet kuris žmogus gali pajusti visus keturis protus, o žinodamas reikiamus būdus ir priemones, gali sąmoningai optimizuoti jų veiklą.
Bet grįžkime prie enterinio proto, kuris įsijungia pirmas, vaikučiui dar negimus. Jo paskirtis – užtikrinti organizmo išlikimą iš pradžių mamos įsčiose, o vėliau ir žemiškajame gyvenime. Pirmuosius 9 mėnesius ir daugmaž iki pusantrų metų kūdikis yra maksimaliai priklausomas nuo mamos, todėl jis skanuoja mamos emocijas, jausmus ir per tai supranta, ar pasaulis yra vieta, kur gyventi saugu ir gera, ar priešingai – čia pavojinga, žiauru, sunku.
Tęsinys čia.